Kai 2015-ųjų rugpjūtį Islandijos kelininkai žemėmis užvertė iš pažiūros niekuo neišsiskiriantį akmens luitą, jie nė neįtarė, kokios problemos dėl to laukia.
Akmuo esą buvo užkerėtas elfų ir paverstas jų šventove. Šios mitinės būtybės, kuriomis tiki islandai, supyko dėl kelininkų elgesio ir neva ėmė keršyti sukeldamos virtinę nelaimingų nutikimų.
Sveinnas Zophoniassonas, dirbantis kelių tiesimo kompanijoje, pasakojo, kad jo bėdos prasidėjo praėjusių metų rugpjūtį Siglufjordure, netoli vadinamojo elfų ponios akmens, kuris buvo užkastas valant nuo kelio nuošliaužą.
Kai nuošliauža buvo nuvalyta, kelią užliejo potvynio vanduo, o vienas S.Zophoniassono kolega, atvykęs jo tvarkyti, buvo sužeistas.
Netrukus pradėjo gesti pramoninės mašinos, o žurnalistas, kuris atvyko aprašyti didėjančio chaoso, įkrito į purvo geizerį ir vos išsigelbėjo, padedamas pagalbos tarnybų.
„Niekas net nepagalvojo apie tą akmenį, nors rajonas vietos folkloro yra laikomas šventa vieta“, – sakė S.Zophoniassonas.
Tačiau vėliau buvo priimtas sprendimas, kad Islandijos kelių administracija turi atkasti ir nuvalyti akmenį, kurį saugo 2012 m. priimtas Islandijos elfų paveldo apsaugos įstatymas. Praėjusią savaitę akmuo buvo nuplautas aukšto slėgio plovimo mašina.
Islandijoje elfai yra kasdienio gyvenimo dalis, o šios valstybės žmonės dažnai paklūsta jų valiai.
Anksčiau yra buvusios perkeltos statybvietės, kad netrukdytų elfams ir nejudintų jų neva užkerėtų akmenų.
Taip pat būta, kad žvejai neišplaukdavo į jūrą neva išgirdę elfų perspėjimą.
O 1971 metais buvo pranešta, kad elfai sutrikdė magistralės iš Reikjaviko į salos šiaurės rytus tiesimą.
Projekto vykdytojai vis susidurdavo su neįprastais techniniais sunkumais, nes, kaip buvo teigiama, elfai nenorėjo, kad dėl kelio būtų patrauktas didelis akmuo, kuriame jie gyveno.
Šimtai žmonių tvirtina matę elfus ir sako, kad jie yra kuklios, paprastai taikios būtybės, kurios atrodo visai kaip žmonės, tik mažesnės.
