Ilgai gyvavusi Lenkijos legenda apie paslėptą nacių traukinį, pilną aukso ir kitų brangenybių, šią savaitę vėl atgijo.
Aukso ieškotojai, pradėję kasinėjimus, viltimi spindinčiomis akimis tvirtino, kad jau ateina ta šlovingoji diena, kai jie galės įrodyti radę traukinį ir pagaliau nutildyti visus skeptikus. Vis dėlto atrodo, kad jų svajonėms nelemta išsipildyti.
Po didelio masto kasinėjimų du tyrėjai – vokietis Andreas Richteris ir lenkas Piotras Koperis – pripažino neradę „jokio traukinio, jokio tunelio“, rašo „Lietuvos rytas“.
Būtent šie du vyrai karštai tikėjo atseksiantys traukinio buvimo vietą ir dar nuo praėjusių metų tvirtino turintys pakankamai įrodymų, kad jis tunelyje tikrai yra. Nuo praėjusios savaitės pasitelkę sunkiąją techniką jie kasė gilias duobes numanomoje slapto tunelio vietoje šalia vieno geležinkelio Valbžyche. Jie vadovavosi vietos gyventojų suteikta informacija ir georadaro tyrimų duomenimis.
Tačiau trečiadienį tyrėjų atstovas Andrzejus Gaikas prisipažino, kad visiškai nieko nerado ir mašinos dabar užverčia žemėmis tris žvalgomąsias duobes.
Vis dėlto A.Gaikas pridūrė, kad „viltis miršta paskutinė“, ir pranešė, kad rugsėjį netoliese bus tęsiami mažesnio masto tyrimai, naudojant gręžinius. Atrodo, kad tyrėjai tikrai užsispyrę, nes kasybos darbams jie jau išleido 140 tūkst. zlotų (32,5 tūkst. eurų) ir tai tikrai ne pabaiga.
Auksinio traukinio legenda
Remiantis legenda, traukinys buvo paslėptas tunelyje netoli Valbžycho miesto prie Ksionžo pilies, esančios prie Žemosios Silezijos kalnų.
Kalbos, kad Lenkijos pietuose yra paslėptas nacių traukinys su brangenybėmis, sklido nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Nuo tada jo puolė ieškoti lobių medžiotojai. Auksiniu praminto traukinio sovietmečiu ieškojo ir Lenkijos armija, bet jo niekam taip ir nepavyko surasti.
Pasak legendos, nacių paslėptas traukinys yra geležinkelio ruože tarp Vroclavo ir Valbžycho.
Abi vietovės prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą priklausė Vokietijai.
Karo pabaigoje vokiečiai, bėgdami nuo besiartinančios Raudonosios armijos, kartu per Vokietiją ir nacių okupuotą Europą gabeno didžiulius turtus. Turtai esą buvo paslėpti traukinyje ir galiausiai atsidūrė iškastame tunelyje prie Valbžycho.
Versijų dėl auksinio nacių traukinio – daugybė, į diskusijas dėl jo įsitraukė net Lenkijos politikai. Vienas jų sakė, kad auksinio traukinio vietą gulėdamas mirties patale atskleidė vyras, kuris dalyvavo jį slepiant.
Tiesa, liko neaišku, iš kur politikas turėjo tokios informacijos.
Kas paslėpta traukinyje – kita legendos dalis. Vieni tvirtina, kad traukinys kimšte prikimštas aukso, brangenybių, galbūt net ginklų ar jame paslėptas nacių sukurtas superkompiuteris. Tačiau vienas lobių ieškotojų Andrzejus Boczekas tvirtino, kad visa tai tėra tik akių dūmimas.
„Šios pasakos išgalvotos pirmiausia siekiant pritraukti pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Antra priežastis – noras nuslėpti, kas iš tiesų yra traukinyje“, – sakė A.Boczekas.
Abejonių dėl to, kas ten gali būti paslėpta, niekuo nedangstė ir lenkų rašytojas bei nacių lobių tyrinėtojas Jerzy Rostkowskis. Jis tikino neabejojantis, kad traukinys iš tiesų egzistuoja, tačiau jokio lobio greičiausiai ten nėra.
„Tikėtina, kad vagonuose buvo slepiamos masinio naikinimo priemonės, kurias gamino ir tyrinėjo vokiečiai“, – vienai Lenkijos televizijai sakė J.Rostkowskis.
J.Rostkowskis pasakojo apie Antonį Grajų – elektriką, kuris Ksionžo pilyje, po kuria esą ir yra tuneliai, įrenginėjo elektros instaliaciją. Vokiečiai juo pasitikėjo, todėl drąsiai kalbėjosi prie jo.
Taip A.Grajus nuolat girdėdavo kalbas apie traukinius, atvažiuojančius link pilies. Tiesa, ką šie traukiniai gabeno, vyras sakė taip ir neišgirdęs.
„Vis dėlto manau, kad tai nėra auksas. Kiek žinau, buvo kalbėta apie vokiečių pasisavintą Balkanų auksą, tačiau šiose apylinkėse buvo saugomi tyrimų bei gamybos elementai. Apie tai man taip pat papasakojo A.Grajus.
Apibendrinus visą informaciją, kartu sudėjus įvairius liudijimus, galima būtų spėti, kad vagonuose gabentos masinio naikinimo priemonės“, – pabrėžė rašytojas.
Jis taip pat perspėjo, kad lobių ieškotojai turėtų būti atsargūs, nes tinkamai nepasiruošus tirti traukinį gali būti pavojinga.
Paslaptingieji nacių tuneliai
Nacistinė Vokietija tunelių statybą Lenkijos pietuose, netoli Valbžycho, pradėjo 1943 metais. Tada buvo sukurtas projektas „Riese“ (liet. „Milžinas“). Buvo planuota pastatyti septynias požemines struktūras po Pelėdų kalvomis ir Ksionžo pilimi.
Tiesa, nė vieno projekto pabaigti nepavyko. Tačiau nedidelė dalis požeminių tunelių buvo pastatyta.
Pasak legendų, lobių prikrautas šarvuotasis traukinys buvo paslėptas būtent Pelėdų kalvose, nacių nebaigtame statyti slaptame tunelių komplekse.
Tiesa, niekas negali tiksliai pasakyti, kodėl naciai statė tunelį ir kam jis buvo skirtas. Keli išlikę dokumentai rodo, kad „Riese“ buvo skirtas nacių elitui pasislėpti nuo priešo puolimo atveju. Mat tunelių kompleksas būtų atlaikęs net bombų atakas.
Izraelio istorikė Bella Gutterman tvirtino, kad ruošiamą tunelių kompleksą saugojo keli tūkstančiai nacių karių, kuriems buvo nurodyta nušauti visus, bandančius prie jo prisiartinti.
Tačiau istorikė tvirtino, kad iki šiol lieka neaiški tikroji „Riese“ statybos priežastis.
Spėlionių dėl tunelių statybų būta daug. Taip pat manyta, kad visos požeminės struktūros turėjo tapti fiurerio Adolfo Hitlerio rezidencijos dalimi.
O kai kurie įsitikinę, kad pagrindinis „Riese“ tikslas – požeminio fabrikų tinklo sukūrimas.
Pasibaigus karui „Riese“ tunelių kompleksą visi pamiršo. Niekas nežinojo, kur yra įėjimas į jį, kiek jis tęsiasi ar kiek giliai iškastas.
Tiesa, kai kurie objektai vis dėlto liudijo, kad toje vietoje vyko statybos – apleistos statybvietės, geležinkelio bėgiai, sugriuvę bunkeriai.
Tačiau atsakyti į klausimą, kaip patekti į tunelį ir kas jame yra, negalėjo niekas. Vienintelė išeitis buvo aklai ieškoti ir tikėtis, kad pasiseks.
Sunkumų kėlė ir tai, kad tunelis yra ne vienas – jų daug ir jie painūs. Kaskart aptikus galimą tunelio vietą sužimba vis nauja viltis, tačiau tikimybė, kad tai būtent tas – auksinį traukinį slepiantis – tunelis, yra nedidelė.
Ilgos lobių paieškos
Paslėpto auksinio nacių traukinio ieškota ilgai. Mokslininkai, istorikai ir lobių ieškotojai karštai ginčijosi dėl galimos traukinio vietos ir dėl to, ar jis apskritai egzistuoja.
A.Richteris ir P.Koperas praėjusiais metais pranešė aptikę įrodymų, kad šis traukinys yra palaidotas tunelyje netoli Valbžycho. Lobių apžavėti vyrai netgi paskatino Lenkijos valdžią įsitraukti į traukinio paieškas, o į Silezijos regioną patraukė nuotykių ieškotojai iš visos Europos.
Tačiau mokslininkai nuo pat pradžių įspėjo, kad pastangos gali būti bevaisės.
Geologijos ekspertai iš Krokuvos universiteto, patikrinę minėtą vietą, pranešė, kad jokio traukinio ten nėra – tai pakartojo ne vienas ekspertas.
Profesorius Januszas Madejus iš Krokuvos kasybos akademijos nurodė, kad toje vietoje atlikto geologinio tyrimo metu nebuvo rasta jokių įrodymų, liudijančių apie esamą traukinį.
Tačiau lobių ieškotojų vilčių sudaužyti nepavyko. Beje, auksinio traukinio legenda sužavėjo ir Lenkijos politikus.
Šalies kultūros ministro pavaduotojas Piotras Zuchowskis teigė, kad į žemę įsiskverbiančiu radaru darytos nuotraukos „įtikino jį 99 proc., kad vokiečių kariuomenės traukinys buvo užkastas netoli Valbžycho“.
P.Zuchowskis įrodinėjo, kad atlikus tyrimus buvo gauta traukinio nuotrauka. Ji padaryta specialia įranga: radaru, kuriuo galima skenuoti objektus, esančius po žeme.
Pasak politiko, remiantis nuotraukomis, sąstatas yra 100 metrų po žeme. Užfiksuotuose vaizduose neva matyti, kad traukinys – šarvuotas. Tai pakurstė mintį, kad juo buvo gabenamas tikrai itin vertingas krovinys.
„Veikiausiai tai įvairi karinė įranga, tačiau negalima atmesti galimybės, kad po žeme paslėptos ir brangenybės, meno dirbiniai ar archyviniai dokumentai.
Spėjama, kad po mūsų kojomis gali būti paslėpta 300 tonų aukso“, – sakė P.Zuchowskis.
Auksinio nacių traukinio legenda taip apsuko galvas lenkams, kad jie netgi tvirtino, kad tai pasaulinės reikšmės radinys, prilygstantis legendinio laivo „Titanikas“ atradimui. Bet kol kas sensacija neįvyko.
Lobių radybos rūpi ne tik lenkams
Pasklidus žiniai apie nacių traukinyje galbūt paslėptus lobius, norinčiųjų juos susižerti netrūksta. Lenkijos kultūros ministerijos vyriausiasis paveldo puoselėtojas Piotras Zuchowskis tikino, kad tuo atveju, jei traukinys bus rastas, jis priklausys valstybei. Tiesa, traukinio radėjui žadama 10 proc. ten rastų brangenybių vertės.
Vadinamojo auksinio traukinio lobiai sudomino ir Rusiją. Maskva tvirtino, kad jei jame būtų rastas lobis, jo dalimi šaliai būtų tinkamai kompensuota už praradimus, kuriuos patyrė karo metu.
Rusai įsitikinę, kad jų atstovai, be jokių abejonių, turėtų dalyvauti bandant nustatyti daiktų, kurie būtų rasti traukinyje, vertę. Esą Lenkija privalo į procesą įtraukti tarptautinius ekspertus.
Jei nuosavybė buvo paimta iš teritorijos, kuri priklausė buvusiai SSRS, krovinys, atsižvelgiant į tarptautinę teisę, Maskvos teigimu, turi būti perduotas Rusijai.
Pasaulio žydų kongresas taip pat pretenduoja į traukinyje esančius daiktus, kurie galėjo būti konfiskuoti nacių pareigūnų.
Esą jei kurie nors iš tų daiktų buvo konfiskuoti iš žydų prieš juos nužudant ar išsiunčiant į stovyklas, reikia imtis visų priemonių, kad jie būtų grąžinti teisėtiems savininkams ar jų paveldėtojams.
Tuo atveju, jei nebus rasti likę gyvi savininkai ar jų paveldėtojai, auksas ir bet kokia kita nuosavybė, kuri priklausė žydų šeimoms ar įmonėms, turėtų būti dalijami holokaustą išgyvenusiems Lenkijos žydams.
