Šią vasarą jaunos moterys sudarė trečdalį visų asmenų, Norvegijoje atliekančių privalomąją karinę tarnybą.
Setermueno karinėje bazėje tarnaujantis bataliono vadas leitenantas Palas Berglundas džiaugėsi, kad merginos sugeba vykdyti užduotis karinėse pratybose ne prasčiau nei vaikinai.
Norvegės jau 40 metų gali savanoriškai stoti į karo tarnybą. O 2013-aisiais šalis žengė dar toliau. Tada Norvegijos premjeras buvo dabartinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Šalies parlamente beveik vienbalsiai buvo priimtas nutarimas, kad privalomoji karinė tarnyba bus taikoma abiem lytims.
Ši Skandinavijos šalis – pirmoji NATO narė ir Europos valstybė, kurioje šauktinių gretose yra ir vyrų, ir moterų.
„Moterų dalyvavimas operacijose, ypač žvalgybinės informacijos rinkimo, turi daug pranašumų.
Jos gali pasiekti tokias sritis, į kurias vyrams užvertos durys“, – tikino P.Berglundas.
Kasmet Norvegijoje į karinę tarnybą pašaukiama 10 tūkst. asmenų. Šioje šalyje karinė tarnyba laikoma vertingu įrašu gyvenimo aprašyme ir geru karjeros pamatu.
„Karinė tarnyba padeda nukirsti bambagyslę. Labai džiugu, kad dabar vienodas galimybes turi ir vaikinai, ir merginos, – tikino šauktinė Marianne Westum. – Aš noriu tapti savarankiškesnė, išmokti dirbti komandoje. Kitaip tariant, noriu suaugti.“
18-metė M.Westum viename karinio bendrabučio kambaryje gyvena kartu su dar viena mergina ir keturiais vaikinais. Bet ar tai nesukelia įtampos ir nepakursto meilės romanų?
„Mes manome, kad buvimas vieniems su kitais didina toleranciją ir abipusį supratimą, – tikino Norvegijos gynybos tyrimų centre dirbanti Nina Hellum. – Juk savo lizde nekakoji. Todėl ir nesimyli su niekuo iš artimos aplinkos, pavyzdžiui, iš savo skyriaus, nes tai sunkina visus reikalus.“
2014 metais šio centro vykdytas tyrimas parodė, kad mišrūs bendrabučiai padėjo kovoti su lyčių nelygybe, žeminimu.
Studijos autoriai teigė, kad skirtingų lyčių asmenys gyvendami kartu užmezga bendruomenišką ryšį, kuris naudingas ir kovos lauke.
