Kinijos kultūros paveldo pareigūnai jau ruošia priemones kovai su turistais ir nenuovokiais vietos gyventojais.
Dėl jų veiklos Didžioji kinų siena ėmė nykti, nes jos plytas ir skeveldras renka čia atvykstantys keliautojai iš užsienio bei pačios Kinijos gyventojai.
Organizacijos UNESCO saugomas 21 tūkst. kilometrų ilgio objektas nuo šiol bus dažnai tikrinamas. Ekspertai turės aiškintis, ar vietos savivaldybės laikosi įsipareigojimų, kuriuos dėl sienos priežiūros prisiėmė prieš dešimtmetį.
Ir nors teigiama, jog beveik trečdalį gynybinės sienos suardė erozija, pareigūnai dabar pripažino, jog statinį griauna ir žmonės.
Kaimiečiai, kurie gyvena netoli sienos, dažnai vagia plytas ir naudoja jas savo būstams statyti arba pardavinėja turistams už menkas sumas.
„Jei įvertintume bendrą žalą, kurią skirtingose sienos vietose padarė žmonės, pamatytume, kad tai labai rimta, – tikino Didžiosios kinų sienos bendruomenės vadovo pavaduotojas Dongas Yaohui. – Bėda, kad mes išleidžiame daugybę lėšų šiam simboliui taisyti, bet ne jam išsaugoti.“
Ekspertų vertinimu, gerai išsaugota galima laikyti vos 10 proc. sienos.
Kai kurios Didžiosios kinų sienos dalys buvo pastatytos labai seniai – III amžiuje prieš Kr. Tačiau didžioji dalis Kinijos simboliu tapusio statinio atsirado Mingų dinastijos, kuri gyvavo XIV–XVII a., laikais.
Būtent Mingų dinastijos laikais statytos atkarpos yra pačios populiariausios – čia kasmet apsilanko milijonai turistų. Jie ne tik į kuprines kraunasi statinio nuotrupas, bet ir išpaišo sieną grafičiais.
Pastaraisiais metais lankytojai keliauja seniausiomis ir atokiausiai nuo didmiesčių esančiomis sienų dalimis taip dar labiau griaudami statinį. („The Guardian“, LR)
