Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad H.Himmlerio dienoraštis ne tik rastas, bet ir gali būti išspausdintas jau kitais metais.
Rankraštis esą daugiau kaip 70 metų buvo laikomas Rusijos gynybos ministerijos archyvuose Podolsko mieste netoli Maskvos, todėl visai pamirštas ir tik dabar atrastas.
Tūkstančio puslapių dienoraštyje detaliai aprašyti susitikimai su maždaug 1,6 tūkst. žmonių. Čia taip pat išdėstyti planai toliau žudyti žydus net tuomet, kai buvo aišku, kad Vokietija pralaimės karą.
Šiuo metu dienoraštį studijuoja Vokietijos istorijos institutas Maskvoje. Istorikams į rankas anksčiau buvo patekę H.Himmlerio 1941, 1942 ir 1945 metų įrašai. Tačiau jie nežinojo, kad egzistuoja ir šis rankraštis.
Teigiama, kad dienoraštyje detaliai aprašyti 1938, 1943 ir 1944 metai. Jame atsiskleidžia ne tik paties H.Himmlerio asmenybė, bet ir jo abejingumas myriop siunčiant tūkstančius žmonių.
Kartais gestapininkas atsipalaiduodavo žiūrėdamas filmus, lošdamas kortomis ar stebėdamas žvaigždes prieš susitikimą su Adolfu Hitleriu bei kitais svarbiais nacių pareigūnais.
Damianas Imoehlas, vokiškojo leidinio „Bild“ žurnalistas, matęs dienoraštį, tikino, kad jis paliko jam prieštaringą įspūdį.
„Tuo pat metu H.Himmleris buvo atsidavęs tėvas ir daugybės žmonių budelis. Jis labai rūpinosi savo žmona Margarete ir dukra Gudrun bei meiluže – sekretore. Jam rūpėjo bendraminčiai ir draugai.
Tačiau tuo pat metu jis buvo tikras siaubūnas. Dieną pradėjęs pusryčiais ir asmeninio gydytojo atliekamu masažu, vėliau nuspręsdavo nužudyti dešimtis žmonių arba apsilankyti koncentracijos stovykloje“, – pasakojo D.Imoehlas.
Vokiečių istorikas Matthias Uhlas irgi teigė, kad H.Himmleris buvo itin rūpestingas savo šeimai ir SS karių elitui, tačiau tuo pat metu be mažiausių dvejonių pasiųsdavo žmones mirti.
Teigiama, kad jis įsakė specialiai treniruoti šunis Osvencimo koncentracijos stovykloje, kad jie galėtų į gabalus sudraskyti žmones.
Savo šeimą H.Himmleris matydavo itin retai – vos keletą kartų per metus, bet visuomet rasdavo laiko jai paskambinti. Tai darydavo tarp svarbių pokalbių su A.Hitleriu ir SS karininkais.
Beje, dienoraščiai rodo, kad savo dienotvarkę H.Himmleris buvo priderinęs prie A.Hitlerio, kuris kėlėsi vėlai ir reikalus tvarkyti mėgo popietėmis arba vakare.
Taip pat ir H.Himmleris, kurio asmeninė diena prasidėdavo 10 valandą ryto, o baigdavosi paryčiais. Popiet jo laukdavo pietūs su SS kariškiais, o vėliau dar beveik dvi dešimtys įvairių susitikimų.
Nors dienoraščiuose H.Himmlerio meilužės vardas neįvardijamas, žinoma, kad jis turėjo ilgalaikį romaną su sekretore Hedwig Potthast.
Su ja jis susilaukė dviejų vaikų. Antrojo gimdymo metu H.Himmleris negalėjo būti su H.Potthast, mat, kaip rodo dienoraščių įrašai, kaip tik tą dieną buvo bandyta nužudyti A.Hitlerį.
Vokietijos istorijos instituto direktorius Nikolaus Katzeris sakė: „Svarbiausia, ką gali suteikti šis dokumentas, – struktūrinį, detalesnį paskutinių karo metų supratimą.
Tai suteikia mums galimybę pažinti besikeičiantį H.Himmlerio vaidmenį, taip pat atidžiau pažvelgti į SS karių elitą ir apskritai visą Vokietijos lyderystę.“
Istorikai tikino, kad H.Himmlerio dienoraštis galėtų būti išspausdintas jau kitais metais. Tačiau tai turėtų būti padaryta taip pat, kaip buvo su A.Hitlerio manifestu „Mano kova“ („Mein Kampf“) – su paaiškinimais. („The Telegraph“, „The Australian“, BBC, LR)
