Trečiojo XX a. dešimtmečio pradžioje Brazilija turėjo švęsti savo Nepriklausomybės šimtmetį. Paminėti jį nuspręsta su užmoju, tačiau taip pat norėjosi palikti didingus simbolius, kurie taptų šalies klestėjimo liudininkais ateities kartoms. Kadangi visoje Lotynų Amerikoje Katalikų bažnyčios pozicijos buvo itin tvirtos, ant Kupriaus uolos nuspręsta užkeldinti milžinišką Kristaus statulą.
Tiesa, tai nebuvo visiškai nauja idėja. Dar XIX a. viduryje Kristui vietą ant uolos numatė dvasininkas Pedro Maria Bossas. Jam Atpirkėjas ant aukšto kalno simbolizavo biblinę Jėzaus gundymo sceną ir Šėtono nuvarymą. Dvasininkas išsakė savo pasiūlymus Brazilijos imperatoriaus dukrai Izabelei, tačiau grandioziniam projektui valstybės ižde neatsirado pinigų. Planai atidėti „geresniems laikams“.
Antrą kartą šventiko Pedro pasiūlymas prisimintas 1921 m. Spaudoje paskelbtas lėšų naujajam paminklui rinkimas, prie kurio dosniai prisidėjo ne tik šalies valdžia ir Bažnyčia, o taip pat paprasti Rio de Žaneiro miestiečiai: nuo turtingų iki visiškų vargšų. Kiekvienas aukojo kiek galėjo. Būtent todėl Kristaus Atpirkėjo statula ant Korkovado uolos teisėtai vadinama vieningu visos Brazilijos projektu. Drąsios idėjos įgyvendinimą lengvino tai, kad XIX a. pabaigoje prie Kupriaus uolos nutiestas geležinkelis.
Dabartinė Kristaus Atpirkėjo statula – bendras dailininko Carloso Oswaldo ir architekto-inžinieriaus
Heitoro da Silva Costos kūrinys. Pirmasis pasiūlė pavaizduoti pasaulį bandantį apglėbti Kristų, kas iš toli primintų kryžių, o antrasis ėmėsi spręsti visus techninius klausimus. Beje, H. da Silva Costa jaunystėje laikėsi ateistinių pažiūrų, tačiau vėliau tapo giliai tikinčiu žmogumi ir į monumento kūrimą kibo negailėdamas nei laiko, nei jėgų.
1922 m. prasidėjo statybos. Pagrindinės skulptūros dalys iš gelžbetonio ir vadinamojo „muilo akmens“ (talkochlorito) pagamintos Prancūzijoje ir į Braziliją atplukdytos laivais. Pusketvirto metro Kristaus galvą sukūrė rumunas Gheorge Leonida. Į uolos viršūnę dalys gabentos elektrifikuotu, jau anksčiau nutiestu geležinkeliu. Paskutinę atkarpą tekdavo įveikti stačiais laipteliais.
Pasakojama, kad tiek paprasti darbininkai, tiek darbų vadovai buvo taip sužavėti Kristaus Atpirkėjo idėja, kad gyveno statybvietėje statytose palapinėse, nesitraukdami nuo savo kūrinio nei dieną, nei naktį. Nepaisant entuziazmo ir milžiniškų pastangų, statyba užtruko devynerius ilgus metus. 38 metrų aukščio ir 1145 tonas sveriantis pasaulį, Braziliją ir Rio de Žaneirą laiminantis monumentas atidengtas 1931-aisiais.
Nuo to laiko Kristus Atpirkėjas ant Kupriaus uolos tapo bene labiausiai lankomu Rio de Žaneiro objektu. Pasigrožėti statula ir vaizdu nuo uolos viršūnės kasmet susirenka milijonai žmonių. Čia lankėsi daugelio krikščioniškų bažnyčių hierarchai, įvairių šalių prezidentai ir vyriausybių nariai. 2007 m. Rio de Žaneiro Atpirkėjas išrinktas vienu iš septynių Naujųjų pasaulio stebuklų.
2010- aisias Kristaus galva išterliota dažais. Laimei, tai buvo vienintelis vandalizmo aktas per visą monumento ant Korkovado uolos istoriją. Neabejotina, kad olimpinių Rio žaidynių metu Kristaus Atpirkėjo apsauga bus ypač sustiprinta. Nūdienos pasaulis pernelyg pavojingas net didžiausiems taikos bei ramybės simboliams.
