Stačiatikių dvasininkai Rusijos visuomenėje visuomet turėjo nemažą autoritetą. Bolševikai paskelbė religijai kovą, tačiau vokiečių tankams riedant Maskvos link, buvęs dvasinės seminarijos auklėtinis Josifas Džiugašvilis – Stalinas ėmėsi žingsnių normalizuoti santykius su Cerkvės hierarchais. To priežastis – didžiulė šventikų įtaka gana religingoms oficialiai ateistinės valstybės masėms. Suprasta, kad tyčiojimasis iš tikėjimo skaudžiai kerta per moralinį ūpą priešintis.
Michailo Gorbačiovo laikais, religiniam šalies gyvenimui vis labiau atkuntant, Cerkvė ėmė pamažu atsikovoti po bolševikinio perversmo prarastas pozicijas. Žinoma, smerkti visuomeninės dvasiškųjų tėvelių veiklos negalima, tačiau kai kurie jų į pasaulio teisuolių vaidmenį įsijautė pernelyg aktyviai. Ypač, vyresnybei tai toleruojant.
Pavyzdžiui, 2012 m. maskviškis dvasininkas ir gana populiarus tinklaraštininkas Dmitrijus Smirnovas į klausimą „Kodėl musulmonai miršta už savo tikėjimą?“ atsakė esą todėl, kad jie nenori būti valdomi „pederastų“. Karingojo šventiko teigimu krikščionybė dabar silpna, nes tapo „alkoholikų ir prostitučių religija“. Beje, šis pamokslautojas nuo kalbų nevengia pereit ir prie ne visai teisėtų veiksmų.
2015 m. tėvas Dmitrijus, kartu su didele grupe pasekėjų, bandė nutraukti legalų vietos radijo stoties surengtą koncertą, kuris neva „trukdė atlikti pamaldas“ gretimai esančioje cerkvėje. D.Smirnovas taip pat pagarsėjo siūlymais uždrausti asmenims iki 21 metų naudotis internetu, ateistus raginęs nusižudyti, teigė suprantąs už tikėjimą susisprogdinančius musulmonų teroristus, o taip pat postringavo, kad prabangus gyvenimas dvasininkui – savaime suprantama būtinybė. Savo viduramžiškus pamokslus dvasiškasis tėvelis noriai kelia į „Youtube“.
Lyg grybai po lietaus pridygę popai – šoumenai dažnai nesirenka žodžių. Štai viena Samaros studentė, paklaususi apie kai kurių dvasininkų turtų kilmę bei mokestį už žvakutes, viešai apšaukta „nedėkinga kiaulaite“, o taip pat suabejota jos galimybėmis susirasti tinkamą vyrą.
Kita dvasininkų luomui priklausanti interneto garsenybė, Andrejus Tkačiovas, visus jam nepritariančius ar užduodančius nepatogius klausimus tiesiog paskelbė velniais. Odiozinis šventikas pagarsėjo dar keliais pasisakymais.
Pavyzdžiui, apie moteris: „Bobos yra įžūlus, bjaurūs sutvėrimai. Ir jeigu jos negaus į kaktą bent kartą gyvenime, tai nieko nesupras“. Pasak vedusio, keturis vaikus turinčio A.Tkačiovo, moteris turi gimdyti vaikus ir su pagarbią baime žvelgti į savo vyrą. Iš pradžių Tkačiovas „ganė sielas“ Ukrainoje, tačiau po Maidano, jo paties žodžiais tariant – „Antikristo triumfo“, persikėlė tęsti veiklos į Rusiją.
Politinių didžiarusiškų pareiškimų tiek televizijoje, tiek internete nevengia ir kiti Rusų stačiatikių cerkvės atstovai. Radikalūs religiniai šoumenai mielai kviečiami į laidas bet kuriuo gyvenimo klausimu, o jų pasisakymai, dažnai atvirai nusišnekant, sulaukia milžiniško atgarsio.
Apžvalgininkai pastebi, kad krikščionišką kuklumą į gatvių rėksnio būgną iškeitę batiuškos puikiai įsisavino internetinių trolių elgesio modelį. Nevengia pusiau kriminalinio žargono, atviro oponentų niekinimo perpus su pačiu primityviausiu politikavimu.
Žinoma, toks kolegų elgesys patinka ne visiems sielų ganytojams. Tačiau aukščiausiems hierarchams paprastai tylint, nuosaikesniesiems telieka raudonuoti iš gėdos. Na, o dvasiškieji šoumenai kuo toliau, tuo labiau linksmina pasaulį.
Juk ne veltui prieš metus Maskvos ir Visos Rusios patriarchas Kirilas pareiškė: „Internetas – dar vienas kovos Dievo kovos su Šėtonu laukas“.
Parengė Vitalijus Michalovskis
