Suomiai pašiepia valdingus švedus („Kuo skiriasi švedai ir suomiai? Švedų kaimynai malonesni“), o portugalai nevengia įgelti ispanams („Naujausioje apklausoje 11 iš 10 ispanų teigė esantys aukščiau už kitus“).
Kol airiai juokiasi iš britų griežtumo („Ką anglams reiškia jaudinanti pramoga? Suvalgyti „After Eight“ (angl. „Po aštuonių“) šokoladuką 19.30 val.“), lenkus vokiečiai juokina visose gyvenime sferose („Vokiečių futbolininkai yra kaip vokiškas maistas: jeigu jie neimportuoti iš Lenkijos, jie nieko verti“).
Neseniai knygą apie pokštus, kuriuos europiečiai kuria apie savo kaimynus, pristatęs Romainas Seignovert'as teigia, kad patyčios iš artimiausių priešų yra sena Europos tradicija.
„Mes esame didelė ir įvairialypė bendruomenė, turinti šimtmečius siekiančią bendrą istoriją su gerais ir blogais tarpsniais, o mūsų humoras tai puikiai atspindi.
Knygoje „Iš ko mes juokiamės?“ („De Qui Se Moque-t-On“) autorius pateikia 345 juokelius, kurių dalį R.Seignovert'ui pasiūlė jo tinklaraščio skaitytojai.
29 metų prancūzas, kuris mokėsi Ispanijoje ir Vokietijoje, o dabar gyvena Briuselyje, tikina, kad juokai yra prielankumo ženklas.
„Kai kurie pokštai nėra subtilūs, o kartais būna net ir žiaurūs, bet retas iš jų yra skirtas tyčia įžeisti“, – aiškina autorius.
Knygoje estai juokiasi iš beviltiškai drovių suomių („Kaip atpažinti ekstravertą suomį? Jis žiūri į tavo batus, o ne į savuosius“). O makedonai tyčiojasi iš graikų vyriškumo: „Jeigu žinotum, kaip gaminti ir tvarkytis, man nereikėtų tarnaitės“, – sako graikas žmonai. O ši jam atsako: „Jeigu būtum geras lovoje, man nereikėtų makedono meilužio.“
Vienintelė išimtis – italai, kurie juokiasi patys iš savęs: „Tavo žmona pasakė tokį gerą anekdotą, kad juokdamasis beveik iškritau iš lovos“, „Skelbimas Italijos autobuse: nekalbėti su vairuotoju, jam reikalingos laisvos rankos“.
Belgams patinka erzinti taupius olandus: „Kaip prasideda visi olandiški receptai? Pasiskolinkite 6 kiaušinius, 200 gramų miltų, pusę litro pieno“ arba „Kodėl olandai žino tiek daug pokštų apie belgus? Nes šie pokštai labai pigūs.“
Tiesa, patys belgai sulaukia pajuokų iš beveik visų savo kaimynų dėl savo lėtumo: „Kodėl belgai turi keptas bulvytes, o arabai – naftą? Nes belgams leido rinktis pirmiems.“ „Ką belgės daro, kai jų kūdikio vonelės vanduo per karštas? Užsimauna pirštines.“
R.Seignovert'o teigimu, šaipymasis iš kaimynų reiškia ir kai ką daugiau.
„Tokiu būdu mes pastebime ir paryškiname savo išskirtinumus. Tai parodo, kad mums rūpi, jog Europa nėra vien tik ekonominis ar politinis darinys. Tai taip pat yra kultūra, įvairios kartu gyvenančios tautos. Europos Sąjunga dar nespėjo to išnaudoti“, – aiškina pokštų apie europiečius knygos autorius.
Daugiau R.Seignovert'o surinktų pokštų apie europiečius
Apie prancūzus: „Kaip nusižudo prancūzas? Šaudamas 15 centimetrų virš savo galvos, tiesiai į savo didybės kompleksą.“
Britai apie taupius škotus: „Anglas, airis ir škotas rengia vakarėlį. „Atsinešiu šešias pintas alaus“, – žada anglas. „Atsinešiu šešias pintas „Guinness“ alaus“, – siūlo airis. „Atsivesiu šešis draugus“, – prideda škotas.“
Belgai apie šykščius olandus: „Olandas savo žmonai sako: „Apsivilk paltą, brangioji.“ „Kodėl? Ar mes kažkur einame?“ – klausia žmona. „Ne, aš einu. Todėl išjungsiu šildymą.“
Portugalai apie išpuikusius ispanus: „Tėti, kai užaugsiu, noriu būti lygiai toks, kaip tu“, – sako ispanui sūnus. Tėvas nudžiunga: „Tikrai? Kaip miela, sūnau, kodėl?“ „Kad galėčiau turėti tokį sūnų, kaip aš“, – paaiškina vaikas.“
Italai apie save: „Yra trys priežastys, kodėl Jėzus yra italas: tik italas su savo mama gyventų iki trisdešimties, tik italas sūnus galėtų tikėti, kad jo mama yra nekalta, ir tik italė mama galėtų tikėti, kad jos sūnus yra Dievas.“
Belgai apie arogantiškus prancūzus: „Kodėl Prancūzija pasirinko gaidį savo nacionaliniu simboliu? Nes tai vienintelis gyvūnas, kuris dainuoja iki kelių įbridęs į mėšlą.“
Danai apie valdingus švedus: „Koks geriausias dalykas, pas mus atvykęs iš Švedijos? Tuščias keltas.“
Vokiečiai apie vagiančius lenkus: „Kada Lenkijoje būna Kalėdos? Dviem dienom vėliau nei Vokietijoje.“
Austrai apie nuobodžius vokiečius: „Pagrindinis skirtumas tarp austrų ir vokiečių yra tas, kad vokiečiai norėtų suprasti austrus, bet negali, o austrai supranta vokiečius, bet mieliau jų nesuprastų.“
Slovakai apie čekus: „Ko reikia, kad čekas būtų laimingas? Nedaug, svarbu, kad kiti turėtų mažiau.“
Rumunai apie piktus vengrus: „Atlikau visus reikalingus tyrimus ir gydytojas man pasakė, kad nėra jokių abejonių: man – ksenofobija. Tai dar viena liga, kuria mane užkrėtė vengrai.“
Ukrainiečiai apie turtingus neišmanėlius rusus: „Aš nusipirkau kaklaraištį už 3 tūkst. JAV dolerių.“ „Kvaily, galėjai toje pačioje gatvėje nusipirkti tokį patį už 5 tūkst. JAV dolerių!“
Makedonai apie korumpuotus graikus: „Graikas vairuotojas pasistato mašiną prie parlamento rūmų Atėnuose. „Jūs negalite čia stovėti, – praneša jam policininkas. – Čia dirba politikai.“ Vairuotojas nepasimeta: „Nieko tokio, mano automobilyje įrengta signalizacija.“
