„Didelis elektros sutrikdymas“ greitintuve įvyko penktadienį
5 val. 30 min. vietos (6 val. 30 min. Lietuvos) laiku, nurodė Europos
branduolinių tyrimų organizacija (CERN) savo kasdieniame pranešime
apie milžiniškos laboratorijos, įrengtos giliai po žeme abipus
Prancūzijos ir Šveicarijos sienos, veiklą.
Pranešime sakoma, kad tas incidentas įvyko dėl „trumpojo
jungimo, sukelto kiaunės“ 66 kilovoltų transformatoriuje. CERN
pažymėjo, kad kai kurios greitintuvo elektros jungtys buvo
apgadintos.
CERN atstovas Arnaud Marsollier sakė Britanijos
nacionaliniam transliuotojui BBC, kad remontas truks kelias dienas ir
kad šią avariją sukėlęs žvėrelis neišgyveno.
„Ne pati geriausia savaitė LHC!“ – pažymima CERN
suvestinėje.
Greitintuve atliekami eksperimentai, kurie turi padėti giliau
suprasti Visatos atsiradimą, tyrinėjant elementariąsias daleles,
kurios yra medžiagos „statybinės plytos“, taip pat jas
valdančias jėgas.
LHC įrengtas 27 km ilgio žiediniame tunelyje, jau padėjo
įrodyti, kad egzistuoja Higgso bozonai – vadinamosios
dieviškosios dalelės, lemiančios masę.
Už šį atradimą buvo paskirta 2013 metų Nobelio fizikos
premija, kuri atiteko dviem mokslininkams, teoriškai numačiusiems
egzistuojant tokias daleles dar 1964 metas.
Vėliau greitintuvas buvo dvejus metus modernizuojamas, kad taptų
beveik dvigubai galingesnis.
LHC priverčia skrieti didžiuliu greičiu, artimu šviesos
greičiui, du priešpriešinius dalelių pluoštus, sudarytus iš
milijardų protonų.
Galiausiai galingi magnetai nukreipia tuos pluoštus taip, kad jie
susidurtų kurioje nors iš keturių laboratorijų, įrengtų ant
žiedinio kanalo. Tose laboratorijos įtaisyti daugybė jutiklių
registruoja dalelių susidūrimo padarinius.
Galiausiai duomenys apie tas subatomines „nuolaužas“
išanalizuojami, ieškant naujų dalelių ir jėgų.
