Šveicarijos gyventojai vis dar giedą dabartinį himną – vadinamąją „Šveicarijos psalmę“.
Tačiau piliečiai, regis, turi kitą favoritą – neoficialiu balsavimu internete jie pasirinko kitą kūrinį pavadinimu „Pakelta vėjyje plazda mūsų raudona ir balta vėliava“.
Rinko naują himną
Dabartinį oficialų himną šveicarai kritikavo dėl religinio teksto, kurio daugelis net nesugeba įsiminti. Tačiau jos melodija žmonėms patiko, todėl siūlomo himno natos nepakito.
Vis dėlto konkurso taisyklės reikalavo, kad būtų apdainuojamos jau visai kitos vertybės – laisvė, demokratija, vienybė, atvirumas pasauliui ir atsakomybė ateities kartoms.
Balsavimas buvo neoficialus, o galutinį sprendimą, ar naujoji kompozicija pakeis dabartinį himną, dar priims federalinė vyriausybė.
Tuo metu Naujosios Zelandijos gyventojai žengė toliau – jie 2015 metais kūrė ir rinko naują vėliavą. Dabartinė šalies vėliava neįtiko premjerui Johnui Key. Politikas pareiškė, kad ji simbolizuoja kolonijinį laikotarpį, kuris jau seniai baigėsi, ir yra per daug panaši į Australijos vėliavą.
Aišku, daugybė piliečių brangina ir dabartinę vėliavą. Tad 2016 metų kovą vyks referendumas – jame naujoji vėliava turės kovoti su ta, kuri daugiau nei šimtmetį plevėsuoja Naujojoje Zelandijoje.
Įkūrė valstybę
Čekas Vitas Jedlickas pretenzijų savo gimtosios šalies vėliavai ir himnui nereiškė. Šis vyras įkūrė visiškai naują valstybę.
Septynių kvadratinių kilometrų plotą vakariniame Dunojaus krante jis paskelbė laisvąja Liberlandijos respublika po to, kai Serbija ir Kroatija atsisakė pretenzijų į niekieno žemę tarp šių dviejų valstybių.
Šalį vyras kūrė neatmestinai – Liberlandija turi savo konstituciją, vėliavą, herbą, oficialią interneto svetainę, paskyrą tinkle „Facebook“ ir šūkį „Gyvenk ir leisk gyventi“.
V.Jedlicko teigimu, naujoji valstybė „didžiuojasi suteikusi savo žmonėms ekonominę ir asmeninę laisvę“, o jos konstitucija siekia „sumažinti politikų galias kištis į Liberlandijos tautos laisves“.
Liberlandija sulaukė nemenko susidomėjimo – į čeko kvietimą prisijungti prie naujosios valstybės atsiliepė daugiau kaip 160 tūkst. žmonių.
Šiai šaliai ieškoma piliečių, kurie „gerbia kitus žmones ir jų nuomonę, nepaisydami jų rasės, kilmės, orientacijos ar tikėjimo“ ir neturi komunistinės, nacistinės ar kitokių radikalių politinių pakraipų patirties.
Šokoladinis V.Putinas
Čekas naują valstybę įkūrė tam, kad politikai mažiau kištųsi į žmonių gyvenimus. Bet Lietuvos pašonėje yra šalis, kurios piliečių meilė savo politikams, o ypač lyderiui, neblėsta.
Praėjusiais metais Rusijos gyventojai ir vėl stebino įvairiausiais būdais, kuriais reiškė meilę prezidentui Vladimirui Putinui.
Paprasti rusai savo kūnus puošė išradingomis tatuiruotėmis su šalies vadovo atvaizdu, o vienas Rusijos kanalas V.Putino veidą įžvelgė net paukščių būryje.
Bet labiausiai pernai nustebino patriotiški konditerininkai. Sankt Peterburge vyko šokolado festivalis, kuriame buvo demonstruojama viso ūgio šokoladinė šalies prezidento statula.
„Kiek mums žinoma, dar niekur nėra šokoladinės pasaulinio lyderio, kuris valdo tokio dydžio šalį, statulos. Tai 170 cm aukščio figūra, pagaminta iš 70 kilogramų gryno šokolado“, – gyrėsi V.Putino gimtojo miesto meistrai.
Meras uždraudė sirgti
Kol V.Putinas plušėjo dėl rusų gerovės, vieno Italijos kaimo meras savo susirūpinimą ten gyvenančiais žmonėmis išreiškė gana neįprastu būdu.
Šalies pietuose esančio Selios kaimo meras Davide Zicchinella ėmėsi dvejopos misijos: pagerinti vietos žmonių sveikatą ir sustabdyti spartų kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimą.
Naudodamas meduolių ir rimbo metodą meras pažadėjo mokesčių lengvatų tiems, kurie naudosis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir bausmes tiems, kurie nuspręs jų nepaisyti.
D.Zicchinellos direktyvoje „draudžiama“ susirgti kaimo ribose.
Turėjo tūpti dėl voro
Italijoje praėjusiais metais nuskambėjo ir kitas kuriozas, su kuriuo susijęs pats šalies premjeras.
Matteo Renzi nekantrauja į svarbiausius susitikimus skraidyti naujutėliu prabangiu vyriausybės lėktuvu. Tačiau iškilo viena bėda – niekas nemoka jo pilotuoti.
Milijoną eurų per mėnesį italams kainuojantis orlaivis „Airbus A340-500“ kol kas yra visiškai nenaudojamas.
Lėktuvuose 2015 metais būta ir kitokių neįprastų nutikimų. Antai tarptautinio oro uosto JAV Merilando valstijos Baltimorės mieste darbuotojai neleido išskristi bendrovės „Delta“ keleiviniam lėktuvui, kurio krovinių skyriuje buvo aptiktas didelis voras paukštėda.
Rytų Afrikoje gyvenantį nuodingą nariuotakojį krovinių skyriuje pastebėjo darbininkai, krovę keleivių rankines ir lagaminus. Viename iš jų pastebėtas atsitiktinai atsidaręs konteineris su voru.
Tuo metu oro linijų „Aer Lingus“ lėktuve, skridusiame iš Lisabonos į Dubliną, žmones gąsdino ne voras, o 24 metų vyras. Jis skrydžio metu pradėjo siautėti ir kandžioti kitus keleivius, o vėliau netikėtai mirė.
Lėktuvas dėl šio išpuolio turėjo neplanuotai nusileisti. Vėliau skrodimas atskleidė, kad užpuolikas savo skrandyje gabeno 800 gramų narkotikų.
Balionų skrydis Kanadoje
Ožkos metais žmonės skraidė ne tik lėktuvais, parasparniais ir kitomis įprastomis priemonėmis. Vienas kanadietis nusprendė pakartoti filmo scenarijų ir į orą pakilti su balionų puokšte.
Jaunas vyras prie sodo kėdės pririšo apie šimtą helio pripildytų balionų ir praskriejo šia kėde virš Kalgario miesto. Taip 26 metų Danielis Boria ketino padaryti reklamą savo valymo priemonių įmonei.
Drąsuolis pasakojo, kad tuo metu, kai balionai jį pakėlė per aukštai, jis persivertė per galvą ir nuslydo nuo kėdės.
Galiausiai nutrūktgalvis nutūpė ant vejos už miesto ribų, leisdamasis jis susižeidė alkūnę. Šiam triukui atlikti prireikė 120 didelių helio dujų pripildytų balionų.
Laivai vaiduokliai
Kanadiečiai pernai stebėjosi galvas pakėlę aukštyn, o japonus stulbino prie šalies krantų pasirodžiusi mįslinga laivų vaiduoklių flotilė.
Lapkritį buvo pastebėta 11 laivų, kuriuose buvo 20 jūreivių palaikai. Iki šiol neaišku, kas jie ir kaip ten atsidūrė. Mįslingi radiniai paskatino įvairias sąmokslo teorijas, o pareigūnai beviltiškai mėgina nustatyti laivuose rastų jūreivių tapatybę.
Spėliojama, jog žuvusieji galbūt buvo Šiaurės Korėjos kariai, kurie dezertyravo ir bandė išgyventi žvejodami. Keistus laivus aptikę gelbėtojai Japonijos televizijai NHK pasakojo, kad laivuose rasti kūnai buvo smarkiai apirę.
Degino palikimą
2015 metams jau einant į pabaigą, vieną šeimą Austrijoje išgąsdino visai ne vaiduokliai, o anapilin iškeliavusios senolės priešmirtinis poelgis.
Norėdama įpykdyti savo turto paveldėtojus, 85 metų austrė dokumentų naikikliu į skutelius supjaustė beveik 1 mln. eurų.
Senelių globos namuose Žemutinėje Austrijoje mirusios senolės kambaryje ant jos lovos buvo rasti sunaikinti 950 tūkstančių eurų ir kelios taupomosios knygelės.
Vis dėlto įniršusios močiutės giminaičiai pasiekė savo. Austrijos centrinis bankas netrukus pažadėjo pakeisti visus sunaikintus banknotus.
