Savo darbą slaptasis agentas atlieka nepriekaištingai sklandžiai, greitai ir seksualiai. Bent jau taip vaizduojama ekranuose. Pirmadienį pasaulio kino teatruose pasirodė naujasis Jameso Bondo filmas „Spektras“ („Spectre“), kuris jau sulaukė audringų pagyrų
Bet ar šis filmas – vien tik fantazija? Ar jame vaizduojamos adrenalino kupinos misijos bent truputį primena realybę? Į šiuos klausimus atsakė du Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos (SIS), geriau žinomos kaip MI6, pareigūnai.
Didžiausias mitas
Vienas iš jų prisistatė kaip Kamalas, tačiau tai greičiausiai tik jo slapyvardis. Maždaug trisdešimties metų vyriškis su apžėlusia barzda atrodo gan tylus, tačiau savimi pasitikintis. Tuo tarpu Kristy atrodo šiek tiek už jį vyresnė, tvarkingai apsirengusi ir sudaro įspūdį, lyg vadovautų nedidelei kompiuterinių technologijų įmonei.
„Mano darbas yra surasti asmenis, kurie gali prieiti prie Jungtinės Karalystės vyriausybei naudingos slaptos informacijos. Aš turiu su šiais žmonėmis užmegzti ryšį ir bendradarbiaudamas saugiai išgauti tas paslaptis“, – pasakojimą pradėjo Kamalas.
Ir vien tik šiuo sakiniu jau sudaužomas vienas didžiausių mitų apie šnipinėjimą ir šnipus. Jamesas Bondas ir tikri vyrai bei moterys, kurie dirba MI6 būstinėje ant Temzės upės kranto nėra „slaptieji agentai“. Jie yra žvalgybos pareigūnai. Tie žmonės užsienyje, kuriuos šie įtikina išgauti slaptą informaciją, yra tikrieji agentai.
Taigi tokio agento, kaip Kamalas, darbas yra įtikinti kitus asmenis, kad šie atliktų sudėtingas ir pavojingas užduotis bei kartais išduotų organizacijas, kuriose dirba daugybę metų. Tad kaip gi jam pavyksta įkalbėti žmones taip pasielgti? Naudojami pinigai? Žavesys? Ar valios jėga?
„Tai visų šių dalykų ir dar šiek tiek daugiau – kombinacija“, – teigė jis.
„Dirbti su Jungtine Karalyste žmones motyvuoja skirtingos priežastys. Bet jiems visiems yra bendra tai, kad jie savo valia ima bendradarbiauti ir teikti informaciją Jungtinei Karalystei“, – aiškino žvalgybos pareigūnas.
Tikros grėsmės
Vis dėlto visi šie pasakojimai skamba lyg iš kito pasaulio ar senovinių nespalvotų filmų, kai agentas nerimastingai laukdavo išdaviko ir nervingai rūkydavo cigaretę. Tad, ar šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje: bepiločių orlaivių, palydovų ir slaptų pasiklausymų amžiuje, vis dar yra vietos tokiems tradiciniams agentams, kaip Kamalas?
„Pasaulis yra sutvarkytas taip, kad niekas negali dirbti atskirai. Tad artimai bendradarbiaujame su MI5 (JK vidinė saugumo tarnyba) ir GCHQ (slapta pasiklausymų stotis Čeltname).
Šis techninės ir žmogiškosios žvalgybos junginys leidžia atsakyti į klausimus, kurie rūpi svarbiausiems Vaitholo šulams“, – kalbėjo pareigūnas.
Tad kokie gi tai klausimai?
„Tai įvairios grėsmės. Tradiciškai, mums tenka susidurti su valstybėmis ir organizacijomis, kurios siekia prasiskverbti į pačią JK vyriausybės ir svarbiausių JK institucijų gilumą ir nugvelbti jų paslaptis. Jos vis dar egzistuoja ir niekur nedingo“, – atskleidė Kamalas.
Rusijos pareigūnai
Kamalas nei karto neužsiminė apie rusus. Bet vienas MI5 pareigūnas ne per seniausiai prasitarė žurnalistams, kad mūsų amžiuje Jungtinėje Karalystėje vis dar veikia tiek pat Rusijos žvalgybos pareigūnų, kiek jų buvo ankstyvais 80-taisiais Šaltojo karo metu.
„Grėsmę kelia dar ir teroristai. Yra tokių valstybių ir organizacijų, kurios nori pagaminti daugiau masinio naikinimo ir branduolinių ginklų.
Yra valstybių, kurios turi teritorinių užgaidų, o pastaruoju metu tenka susidurti su žmonėmis, kurie bando Jungtinę Karalystę šnipinėti kibernetinėje erdvėje“, – pasakojo žvalgybos pareigūnas.
Tad kyla klausimas, kaip gi vyksta pats darbas? Ar agentai paprasčiausiai kiekvieną rytą ateina į biurą, įsipila puodelį kavos, įsijungia kompiuterius ir ima diskutuoti apie naujausias grėsmes? Pasirodo, jog toks paveikslas nėra labai toli nuo tiesos, tačiau viskas vyksta šiek tiek sudėtingiau.
„Žvalgybos ratas“
Kamalas papasakojo „žvalgybos ratą“. Jis veikia taip: politiniai lyderiai Vaithole nusprendžia, kad reikia išsiaiškinti kažką slapto. Pavyzdžiui, kiek branduolinių centrifugų po žeme laiko Iranas, arba, kokiu keliu „Islamo valstybė“ į Siriją atgabena naujus narius.
Tuomet paskirtas pareigūnas bendradarbiaudamas su MI5 ir GCHQ išsiaiškina, koks asmuo užsienyje yra tinkamiausioje pozicijoje, kad galėtų sužinoti šiuos atsakymus.
Tada „pranešantis pareigūnas“ perduoda šiuos klausimus agentui, kurio užduotis yra išgauti reikalingą informaciją, o visa komanda žmonių ieško geriausio būdo, kaip užmegzti ryšį tarp organizacijos agento ir potencialaus informatoriaus.
Bet tikrai ne visi bandymai būna sėkmingi.
„Dažnai žmonės, kuriuos mes pasirenkame, būna paprasčiausiai netinkami žvalgybiniam darbui dėl gausybės įvairiausių priežasčių“, – pripažino Kamelas. Bet kai viskas pavyksta ir agentas pradeda teikti informaciją, ji yra perduodama pareigūnui pranešėjui, kuris įvertina, ar ji yra patikima.
„Jei informacija yra tinkama, ji būna perduodama tam individui Vaithole, kuris uždavė klausimą ir taip ratas būna uždaromas“, – aiškino vyras.
Gyvenimo teatras
Bet koks gi yra MI6 darbuotojų gyvenimas? Juk psichologiškai turėtų būti nepakeliamai sunku kasdien gyventi apsigaubus paslaptimis, kai beveik niekam negali pasipasakoti.
„Kai žmonės prisijungia prie organizacijos, jiems yra suteikiamas netikras vaidmuo. Jie gauna daugybę saugumo instrukcijų, kad galėtų tinkamai susitvarkyti su tuo vaidmeniu ir tai iš tikrųjų tampa lyg antras jų gyvenimas.
Tad daugelis gali pasakyti tiesą patiems artimiausiems žmonėms, tačiau visų kitų akyse jie gyvena tą netikrą gyvenimą iki savo karjeros pabaigos“, – aiškino Kristy.
Kyla mintis, kad galbūt apsimetinėti kažkuo kitu, gali būti visai smagu.
„Be abejonės. Tai viena geriausių dalykų šiame darbe. Tai teatras. Kartais taip galima atskleisti spalvingesnę savo pusę ir tai yra nuostabu“, – su džiaugsmu pasakojo Kamalas.
Jokių ginklų
Vis dėlto vienas svarbiausių klausimų yra koks pavojingas šis darbas yra iš tikrųjų? Jamesas Bondas savo filmuose yra mistiškai neįveikiamas, lyg nemirtingas, kad ir su kokiais pavojais jam tenka susidurti. Bet kokia gi yra realybė?
„Teigti, kad mūsų darbe netyko jokie pavojai, būtų neteisinga. Bet mes turime saugumo patarėjų komandą, kurie užtikrina, kad mes ir mūsų agentai būtų kaip įmanoma saugūs. Jokia operacija nepajudėtų į priekį, jei nebūtume tikri, kad mes ir mūsų agentai yra saugūs“, – žodžius atsargiai rinko Kristy.
Tad agentei buvo užduotas klausimas iš kitos perspektyvos: ar kam nors iš MI6 leidžiama žudyti?
„Tikrai ne. Mitai, kurie gaubia šnipinėjimą, ypač SIS, yra labai klaidinantys. Mes esame organizacija, kuri veikia labai subtiliai. Metodai, kuriuos naudoja agentas 007 pastoviai viską aplink save sprogdindamas neturi nieko bendro su tikrove.
Mes siekiame veikti šešėliuose ir nenorime į save atkreipti dėmesio. Leidimai žudyti būtų visiška to priešingybė“, – Jameso Bondo filmuose kuriamą vaizdą negailestingai sudaužė Kamalas.
Vis dėlto, kai kurie mitai pasitvirtino. Vadui iš tikrųjų vieninteliam leidžiama dokumentus pasirašinėti žaliu rašalu, taip pat egzistuoja ir garsiojo herojaus filmuose vaizduojamas įrenginių ir inovacijų departamentas.
„Manau, kad Ianas Flemingas labai nustebtų išvydęs technologijas, kurias mes šiais laikais turime MI6. Mums dirba nepriekaištingi technologai, kurie gali sukurti nuostabius įrenginius leidžiančius žvalgybos pareigūnams geriau atlikti savo darbą“, – su pasididžiavimu sakė Kristy.
Bet ginklų gamyba šie technologai neužsiima.
„Mes negaminame nieko, kas galėtų sužaloti kitus žmones ir tikrai nekuriame nieko panašaus į padangas, iš kurių išlenda peiliai, ar sprogstančius rašiklius“, – tvirtino ji.
Bet juk Jamesas Bondas naudoja tokias priemones.
„Manau būtent čia ir yra riba tarp fantazijos ir tikrovės. Mes nesame panašūs į Jamesą Bondą. Čia nėra pareigūnų, kurie savo misijas siekia žūtbūt įvykdyti bet kokia kaina. Mūsų pareigūnai paklūsta įstatymams.
Mes turime užtikrinti, kad ir toliau veiksime šešėliuose, o tai reiškia, jog negalėtume net pasvajoti, kad mūsų organizacijoje dirbtų kas nors panašaus į Jamesą Bondą. Jis turi visą paletę asmeninių savybių, kurios, mano manymu, jam labai smarkiai trukdytų dirbti tokioje organizacijoje, kaip mūsų“, – tvirtai užbaigė Kamalas.
