45 metų Kathryna Rawlins iš Varikšyro grafystėje esančio Aterstouno miesto artilerijos sviedinį, kai jai buvo 15 metų, rado užkastą savo mokyklos žaidimų aikštelėje.
Nusprendusi, kad sprogmuo yra nepavojingas, moteris pamanė, jog tai galėtų būti puiki vaza, ir tris dešimtmečius ten merkė mėgstamiausias savo gėles.
Galėjo sugriauti namą
Bet vieną dieną K.Rawlins pažiūrėjo dokumentinį filmą apie Pirmojo pasaulinio karo bombas Koventrio mieste ir išsigando, kad jos pamėgta vaza iš tikrųjų galėjo būti nesprogusi bomba.
Tuomet sunerimusi moteris kreipėsi į policiją. Netrukus atskubėję Gynybos ministerijos ekspertai išsinešė vazą, kad pašalintų joje esančias sprogstamąsias medžiagas.
Vėliau jau saugų artilerijos sviedinį jie grąžino savininkei, kad ši ir toliau galėtų ten be baimės merkti gėles.
„Policija sakė, kad šis sprogmuo galėjo nužudyti visus, kurie buvo aplink jį 20 metrų atstumu, ir nesunkiai sugriauti mano namą.
„Gana juokinga, kad visą šį laiką ant mano židinio stovėjo pavojinga bomba, tapusi namų dalimi.
Laikiau ją ant židinio tris dešimtmečius ir net buvau nusinešusi į universitetą. Kai šokdavau pagal Madonnos dainas, į vidų įdėdavau plastikinių rožių.
Laimei, mano vyras Chrisas paprasčiausiai pagalvojo, kad tai linksmas nutikimas“, – pasakojo K.Rawlins.
Kasė akmenimis
Dabar moteris dirba karjeros patarėja vidurinėje mokykloje. Būdama 15 metų artilerijos sviedinį ji kartu su keliais bendramoksliais užtiko keliaudama namo iš mokyklos. Tuomet paaugliai sprogmenį iškasė rankomis ir akmenimis.
K.Rawlins draugas tada patikino, kad bomba yra nepavojinga, tad mokyklos ir studijų laikais mergina šią vazą pastatydavo kambariuose, kuriuos nuomodavosi.
„Kartu su dviem draugais sprogmenį radome vietoje, kuri buvo pakeliui iš mūsų mokyklos. Pamačiau kažką kyšant iš žemės, ir per kelias dienas mes tą daiktą iškasėme.
Darbavomės plikomis rankomis ir akmenimis, o vaikinai, kurie buvo drauge, nuėmė jos kūgio formos viršų.
Pagalvojome, jog reikia užtikrinti, kad bomba yra saugi. Mano draugas pasakė, kad jis tuo pasirūpins. Bet jam, akivaizdžiai, nepavyko.
Nuo to laiko šis artilerijos sviedinys tapo mano gyvenimo dalimi. Jį pasilikau net ir tada, kai ištekėjau“, – prisiminimais dalijosi K.Rawlins.
Svarbus atsitiktinumas
Ištekėjusi dviejų vaikų motina vieną dieną sunegalavo, tad atsiprašė iš darbo. Dėl šio atsitiktinumo K.Rawlins sužinojo, kad ant jos staliuko lyg tiksinti bomba stovi pavojingas sprogmuo.
Įtarimas moteriai kilo, kai ji pažiūrėjo dokumentinę laidą apie nesprogusius Pirmojo pasaulinio karo artilerijos sviedinius, kuriuos Koventrio mieste numetė vokiečių cepelinai.
„Pamačiau, kad regione buvo rasta keletas nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų likusių nesprogusių įtaisų, kuriuos mėtė cepelinai. Tad man į galvą trinktelėjo, kad reikia patikrinti ir mano namuose esantį sprogmenį.
Tai buvo pats keisčiausias pokalbis su policijos pareigūnais neskubių atvejų linija. Pradėdama pokalbį paprašiau jų nepanikuoti ir pabandžiau apibūdinti turimą artilerijos sviedinį.
Pasakiau, kad jo aukštis yra maždaug 30 cm, pagrindo plotis – 8 cm, o ant viršaus yra nusukama kūgio formos galvutė.
Paminėjau, kad ją kartais nusuku ir pamerkiu į vidų gėles.
Papasakojau, kad bomba yra sunki, o prie viršūnės matyti kažkokie užrašai, kurie galimai yra vokiški.
Galiausiai nusiunčiau jiems įtaiso, kurį naudojau kaip vazą, nuotrauką. Jau po valandos į mano namus prisistatė policijos pareigūnas“, – kalbėjo moteris.
Situacija staiga tapo rimta, kai policininkas pasakė, kad sprogmenį reikia nugabenti į vietines kareivines, nes Saugumo ministerija turi jį ištirti.
Vis dėlto istorija baigėsi gerai. Sprogmuo buvo padarytas nekenksmingas, ir policijos pareigūnai grąžino jį K.Rawlins. Ši ir toliau ten galės merkti gėles.
