Šiųmetėje piligrimystėje, kaip manoma, dalyvaus beveik du
milijonai žmonių, nepabūgę tragiško incidento, kai anksčiau šį
mėnesį per audrą nuvirtus statybų kranui Mekos didžiojoje
mečetėje, vienoje švenčiausių islamo vietų, 109 žmonės žuvo,
o dar beveik 400 buvo sužeisti.
„Tai Dievo dovana, kad Jis pasirinko mus ateiti šičia, – su
ašaromis akyse sakė 35 metų egiptietis piligrimas Walaa Ali. – Esu toks laimingas būdamas čia.“
Netoliese susėdę vyrai ir moterys klausėsi
pamokslininkų, kurie aiškino hadžo istoriją ir apeigas.
Šiais metais hadžas prasideda sustiprėjus džihadistų smurtui,
neslopstant mirtino MERS viruso protrūkiui ir Saudo Arabijos
monarchijai kariaujant kaimyninio Jemeno teritorijoje.
Pirmąją hadžo dieną, kuri vadinama Girdymo (Tarvijos) diena,
maldininkai tradiciškai girdydavo savo nešulinius gyvulius ir
kaupdavo vandens atsargas kelionei prie maždaug už 10 km į
pietryčius nuo Minos esančio Arafato kalno, ant kurio, kaip tikima,
islamo pranašas Mahometas pasakė savo paskutinį hadžo
pamokslą.
Dabartiniais laikais piligrimai šią dieną praleidžia
besimelsdami ir skaitydami Koraną. Didžiosios mečetės viduje
daugybė piligrimų eina aplink kubo pavidalo statinį Kaabą, kurio
kryptimi atsigręžę musulmonai meldžiasi visame pasaulyje. Daugelis
stengėsi prasiskinti kelią per minią, kad pabučiuotų šio
statinio sienas, kurias, kaip tiki musulmonai, pastatė pranašas
Abraomas.
Daug piligrimų į Miną važiuoja autobusais, tačiau kiti eina
pėsčiomis į palapinių miestą, kuris atgyja tik penkias dienas per
metus.
Hadžo piligrimystės kulminacija vyksta vadinamąją Arafato
dieną, kuri šiais bus minima trečiadienį.
Hadžas prasideda apeiginiu pasišventimu, simbolizuojančiu
įžengimą į ihramą, šventąją skaistumo būklę, kurioje būdami
piligrimai nesikvepina, nekerpa nagų ir nesitrumpina barzdų.
Ihramo būklėje vyrai vilki baltus drabužius iš dviejų audinio
atraižų be siūlių, simbolizuojančius prisikėlimą ir
akcentuojančius tikinčiųjų vienybę nepriklausomai nuo jų
socialinio statuso ar pilietybės.
Moterys per ihramą dėvi laisvai krentančius drabužius, kurie
dengia visą kūną, išskyrus veidą ir plaštakas.
Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent
kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai,
jeigu yra pakankamai sveiki ir turi lėšų tai padaryti. Vis dėlto
daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.
Nors anksčiau hadžo apeigas ne kartą yra aptemdę žmonių
gyvybių nusinešdavę incidentai, tokie kaip potvyniai, panika
minioje ir gaisrai, kelerius pastaruosius metus šie ritualai vyko
beveik be jokių sutrikimų. Tai padėjo pasiekti kasmet įgyvendinami
milijardus dolerių kainuojantys saugumo projektai.
Tačiau rugsėjo 11 dieną dėl stipraus vėjo ir liūčių į
Didžiosios mečetės vidinį kiemą, kuriame penktadienį, musulmonų
pagrindinių savaitinių pamaldų dieną, kaip įprasta buvo daugybė
žmonių, nuvirto dalis statybų krano. Tarp žuvusiųjų per šią
nelaimę yra Saudo Arabijos, Irano, Nigerijos, Malaizijos, Indonezijos
ir Indijos piliečių.
Didžiausias pasaulyje kasmetinis žmonių sambūris taip pat
tampa didžiuliu saugumo iššūkiu Saudo Arabijoje, kurioje yra dvi
švenčiausios musulmonų vietos – Meka ir Medina, laikomos islamo
gimtine.
Monarchijos valdžia nurodė ypač budriai sieks užkirsti kelią
išpuoliams, kuriuos gali mėginti surengti grupuotės „Islamo
valstybė“ kovotojai, pastaraisiais mėnesiai karalystės
teritorijoje įvykdę keis teroro aktus.
Saugumo pajėgos ėmėsi „priemonių užkirsti kelią teroristų
grupėms pasinaudoti hadžo piligrimyste ir įvykdyti sabotažo
aktų“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai
generolas Mansuras al Turki.
Saudo Arabija maldininkų saugumui užtikrinti dislokavo daugiau
kaip 100 tūkst. karių ir perspėjo, kad netoleruos demonstracijų ar
tvarkos drumstimo.
„Neatmetame jokių galimybių per hadžą. Tai apima ir
teroristines organizacijas, kurios yra nusitaikiusios į
karalystę“,– AFP sakė M.al Turki.
Kadangi Saudo Arabija šiais metais vadovauja arabų šalių
koalicijai, kuri nuo kovo mėnesio rengia antskrydžius ir palaiko
vietos pajėgas, kovojančiais su Irano remiamais sukilėliais,
dauguma jemeniečių, atvykusių atlikti hadžą, yra iš Saudo
Arabijos.
Tarp kitų iššūkių, su kuriais šiais metais susiduria Saudo
Arabijos valdžia, yra potencialiai įmanomas Artimųjų Rytų
kvėpavimo takų sindromo koronaviruso (MERS-CoV) perdavimas.
Praėjusį mėnesį užsikrėtimo šiuo virusu, kuriam būdingi
panašūs į gripą simptomai, atvejai sostinėje Rijade šoktelėjo.
Vis dėlto sveikatos apsaugos pareigūnai tikino, jog kol kas
užsikrėtimo MERS atvejų tarp piligrimų nebuvo užfiksuota.
Saudo Arabija yra šalis, kurią labiausiai paveikė MERS, kuris
po pasirodymo 2012 metais nusinešė jau 528 gyvybes.
Monarchijos sveikatos ministerija pažymėjo,kad būtų
mobilizuota tūkstančiai sveikatos apsaugos darbuotojų, kurie sieks
užtikrinti, kad užsikrėtimų šiuo virusu būtų išvengta.
