Lyginama su žymiais genijais mergaitė kuklinasi: „Nemanau, kad galiu būti lyginama su tokiais didžiais intelektualais kaip A. Einsteinas ar S. Hawkingas. Jie per savo gyvenimą pasiekė labai daug.“
Jaunoji britė šiuo metu mokosi Kolčesterio grafystės mergaičių mokykloje Esekse. Tėvams apie idėją laikyti testą „Mensa“ mergaitė kalbėjo nuo metų pradžios. Galiausiai tėvai nusileido jos norams, o testą L. Sebastian laikė per vasaros atostogas.
Pasirodė, kad pačiai mergaitei testas visai nebuvo sunkus.
„Prieš testą labai jaudinausi ir galvojau, kad jis bus labai sunkus. Bet kai jį išlaikiau, supratau, kad jis lengvesnis nei tikėjausi“, – džiaugėsi L.Sebastian.
Dvylikametė dar nežino, ką norėtų studijuoti baigusi mokyklą, tačiau linksta prie matematikos mokslų, nes tai viena mėgstamiausių disciplinų.
„Ruošiuosi daug ir sunkiai mokytis, o po to pažiūrėsiu, kur tai mane nuves“, – svarstė britė.
Intelekto koeficiento testą laikantys suaugusieji gali daugiausiai surinkti 161 balą.
Skaičiuojama, kad tik du procentai žmonijos gali surinkti daugiau nei 148 balus, o tai leidžia tapti „Mensa“ klubo, žmonėms su aukštu intelekto koeficientu, nariu.
162 taškus surinkusi L.Sebastian yra dar labiau išskirtinė – tokių žmonių, kaip ji yra tik vienas procentas. Šiemet tą patį taškų skaičių teste surinko dar du vaikai iš Jungtinės Karalystės.
Nors toks testo rezultatas yra neginčytinai įspūdingas pasiekimas, tačiau kritikai sako, kad lyginti visus aukštą testo įvertinimą pasiekusius asmenis su žymiais genijais nėra visiškai teisinga, rašo „IFLScience“
Pirma, organizacija „Mensa“ siūlo du skirtingus testus nepilnamečiams ir suaugusiems. Paaugliams skirtas testas pritaikytas prie jų jauno amžiaus ir patirties stokos.
Antra, skiriasi ir testų įvertinimo sistema. Jaunieji testo laikytojai daugiausiai gali surinkti 162 balą, o vyresnieji – vienu mažiau.
Kitas aspektas, kurį reikėtų apsvarstyti prieš ką nors lyginant su A.Einsteinu, – jis niekada nelaikė šio testo. Visi mokslininko IQ skaičiavimai, svyruojantys nuo 150 iki 190, yra bandymai apskaičiuoti ar atspėti, koks būtų A.Einsteino rezultatas, jei jis būtų laikęs testą.
Kai kurie tyrėjai siūlo nesiremti vien tik intelekto koeficiento skaičiumi , ai norima kalbėti apie kokio nors žmogaus, atlikusio šį testą, intelektualumą.
Kalbant apie vaikus, svarbi ir motyvacijos dalis. Mokslininkai atliko keletą tyrimų, kuriuose paaiškėjo, kad paprašius stengtis, ne visi testo dalyviai atiduodavo visas jėgas.
Tyrime paaiškėjo, kad motyvuojant vaikus apdovanojimais, pavyzdžiui pinigais, testo rezultatas padidėjo 20 balų.
Mokslininkai neneigia, kad protas labai svarbus norint pasiekti aukštų rezultatų teste, tačiau jis nėra vienintelis faktorius garantuojantis sėkmę. Socialinės ir ekonominės sąlygos taip pat atlieka savo vaidmenį ir paaiškina kodėl tam tikros etninės grupės yra linkę į žemesnį nei vidutinį intelekto koeficientą.
2014 metais lietuvis Paulius Zabotka, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje taip pat laikė intelekto koeficiento nustatymo testą „Mensa“ ir surinko taškų maksimumą. Vaikinui tuo metu buvo keturiolika metų.
Parengė Karolina Bobinaitė
