Per kelias dienas iš nežinomo 37 tūkst. gyventojų turinčio Fermo miestelio Markės regione dirbančio mokytojo italas Cesare Cata virto nacionaline garsenybe ir šią savaitę mokyklos suolus į vasaros malonumus išmainiusių mokinių didvyriu.
„Pagaliau atsirado mokytojas, kokio norėtume visi.“ „Tikiuosi, kad kiti mokytojai paseks jūsų pavyzdžiu ir vietoj žemėlapio su nubrėžtu keliu duos mums kompasą.“ Tokių komentarų nestigo socialiniuose tinkluose.
Vadinamas tikru didvyriu
„Auginu tris vaikus ir tikiuosi, kad jie sutiks tokius mokytojus kaip jūs“, – vylėsi mokyklinio amžiaus vaikus auginanti italė.
„Išspausdinau jūsų namų darbų sąrašą ir pakabinau jį sūnaus kambaryje. Jis dar tik penktokas, bet šie penkiolika įsakymų jam bus be galo naudingi“, – rašė kita italė.
„Aš net susigraudinau – norėčiau grįžti į praeitį ir turėti tokį mokytoją kaip jūs. Betgi jūsų namų darbai tinka ir mums, suaugusiesiems“, – rašė vaikų neturintis italas, o kitas komentavo: „Vienas toks mokytojas – puikių piliečių klasė.“
„Šaunuolis! Tavo buvimas tikru švietėju pakels taip žemai nusiritusios itališkos mokyklos lygį. Kad daugiau būtų tokių mokytojų kaip tu“, – komentavo pensija jau besimėgaujanti literatūros mokytoja.
Ką tokio nuveikė šis nediduko miestelio humanitarinių mokslų licėjaus literatūros mokytojas?
Penkiolika vasaros įsakymų
C.Cata, kaip ir daugelis Italijos mokytojų, baigiantis mokslo metams savo mokiniams davė namų darbų sąrašą. Tačiau skirtumas toks, kad jo užduotys – toli gražu ne tokios, prie kokių yra pratę Italijos mokyklas lankantys vaikai.
Pirma – retkarčiais ryte nueikite pasivaikščioti pajūriu absoliučioje vienatvėje, pažiūrėkite, kaip vandenyje atsispindi saulė ir, galvodami apie labiausiai mėgstamus dalykus, jauskitės laimingi.
Antra – stenkitės vartoti visus per šiuos metus kartu išmoktus naujus terminus, nes kuo daugiau galite pasakyti, tuo daugiau galite pagalvoti, o kuo daugiau galite galvoti, tuo labiau esate laisvi.
Trečia – skaitykite kiek tik galite. Ne todėl, kad privalote. Skaitykite, nes vasara jus įkvepia nuotykiams ir svajonėms, o skaitydami pasijuntate lyg skrendančios kregždės. Skaitykite, nes tai – geriausia jūsų turima pasipriešinimo forma.
Ketvirta – venkite visko, kas sukelia tuštumo jausmą. Ieškokite išjudinančių situacijų ir praturtinančių draugų kompanijos, kurie jus supranta ir vertina tokius, kokie esate.
Penkta – jei jaučiatės liūdni ar išsigandę, nesijaudinkite. Vasara, kaip ir visi nuostabūs dalykai, sukelia sąmyšį sieloje. Pabandykite išlieti savo būseną dienoraštyje (jei norėsite, rugsėjį jį kartu paskaitysime).
Šešta – šokite nesigėdydami. Diskotekoje, prie namų ar savo kambaryje. Vasara yra šokis ir kvaila nebūti jo dalimi.
Septinta – nors kartą atsikelkite auštant ir pasitikite tekančią saulę. Būkite tyliai ir kvėpuokite. Užmerkite akis ir būkite dėkingi.
Aštunta – daug sportuokite.
Devinta – jei sutiksite jus sužavėjusį žmogų, nuoširdžiai ir mandagiai tai jam ar jai pasakykite. Nesvarbu, ar supras. Jeigu nesupras, vadinasi, ne likimo skirtas, o kitu atveju 2015-ųjų vasara bus įsimintina (jeigu vis dėlto nepasisektų, grįžkite prie ankstesnio punkto).
Dešimta – peržvelkite mūsų pamokų užrašus, sustokite prie kiekvieno autoriaus ar temos ir palyginkite su jums nutinkančiais dalykais.
Vienuolikta – būkite linksmi lyg saulė, nevaldomi lyg jūra.
Dvylikta – nesikeikite, visada būkite kultūringi ir mandagūs.
Trylikta – žiūrėkite filmus su pribloškiančiais dialogais (geriau anglų kalba). Taip pagerinsite kalbos įgūdžius ir sugebėjimus svajoti. Neleiskite filmui baigtis su paskutine scena – gyvenkite juo bėgant vasarai.
Keturiolikta – žėrinčioje šviesoje ir karštomis naktimis svajokite apie tai, koks turėtų ir galėtų būti jūsų gyvenimas. Vasarą pasisemkite jėgų niekad nepasiduoti ir iš paskutiniųjų siekite tos svajonės.
Penkiolikta – būkite geri.
Vaikams bimbinėti nesveika
Vis dėlto tokį namų darbų sąrašą parsinešė ne visi Italijos mokiniai. Absoliuti dauguma italiukų, nuo pradinukų iki dvyliktokų, vasarą turės ne šokti, svajoti ir mėgautis saulėtekiu, o kankintis.
Jie praleis ilgas valandas prie matematikos ir gramatikos užduočių, istorijos ir geografijos vadovėlių, jie vers krūvą tekstų iš anglų, prancūzų, graikų arba nebent Vatikane dar vartojamos lotynų kalbos.
„Palikti vaikus ir jaunimą beribiam tinginiavimui neteisinga, ypač šiais laikais“, – įsitikinęs prestižiniame Romos universitete „La Sapienza“ 42 metus matematikos mokantis profesorius Giorgio Israelis.
„Jei paaugliai neturėtų namų darbų, jie praleistų kiaurą dieną su išmaniuoju telefonu rankose“, – įsitikinęs vasaros namų darbų naudą palaikantis profesorius.
Tiesa, ir G.Israelis pripažįsta, kad begalė monotoniškų, nuobodžių užduočių mokiniams yra labiau bausmė nei naudinga veikla.
„Visą vasarą nieko neveikti yra absurdiška ir net pavojinga. Tačiau ir duoti šimtą vienodų sintaksės užduočių, kurių paskui niekas nepatikrins, nėra naudinga. Manau, kad naudingiausia būtų perskaityti mažiausiai tris keturias patinkančias knygas ir pateikti savo vertinimą.
Svarbiausia – porą valandų per dieną pamankštinti smegenis“, – teigė matematikos profesorius.
Kodėl gi nepailsėti?
Tačiau taip mano ne visi. Vienos Šiaurės Italijoje veikiančios mokyklos direktorius Maurizio Parodi įsitikinęs, kad „ne tik vasaros, bet visi namų darbai yra nereikalingi, žalingi ir netgi diskriminuojantys“.
Jo teigimu, į namų darbų ruošimą dažnai įtraukiami ne tik tėvai, bet ir seneliai ar pusbroliai. Daugybė šeimų kasmet išleidžia šimtus ar net tūkstančius eurų privatiems mokytojams, tad turintys pinigų dažnai pasiekia ir geresnių rezultatų.
„Mokymasis turi vykti mokykloje kartu su mokytoju. Kaip galima ko nors išmokti gavus užduotis ir darant jas vienam?“ – stebėjosi M.Parodi.
Jo vadovaujama mokykla pakluso prieš metus tuometės švietimo ministrės išsakytam raginimui neskirti vaikams namų darbų – bent jau per vasaros atostogas.
„Trys mėnesiai atostogų, kodėl gi ne? Yra laikas mokytis, dirbti ir turi būti laikas poilsiui. Viskas turi būti subalansuota“, – tvirtino M.Parodi.
Įvairios apklausos teigia, kad tokią poziciją palaiko ir daugelis tėvų, kuriems jų atžalų vasaros namų darbai ne tiktai atima aibę laiko, bet ir praryja apie du šimtus eurų – tiek papildomai tenka išleisti norint įsigyti vadovėlius ir knygas pagal mokytojų pateiktus sąrašus.
Nepritariantieji namų darbams taip pat teigia, kad Italijoje mokiniams skiriama dvigubai ar net trigubai daugiau namų darbų nei kitose Europos šalyse, tačiau išsilavinimo ir net raštingumo lygis šalyje neauga.
Negana to, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos duomenimis, Italijoje raštingumas yra bene žemiausias visame Senajame žemyne.
Mokiniai daro ką nori
Dėl namų darbų nesutaria ne tik Švietimo ministerijos atstovai ar mokytojai, bet ir tėvai.
„Absoliučiai palaikau siūlymą sumažinti namų darbų. Tačiau visai nieko neveikti irgi negerai“, – teigė Italijos tėvų judėjimo vadovas Antonio Affinita.
„Vasarą mokiniai turi pailsėti, tačiau manau, kad tikroji problema yra tai, jog atostogos yra per ilgos. Smegenims tikrai nereikia trijų mėnesių atostogų“, – pridūrė A.Affinita.
Tačiau Italijos tėvų asociacijos prezidentas Davide Guarneri mano, kad problema yra ne atostogų trukmė, o namų darbų pobūdis.
„Spręsti šimtus matematikos uždavinių ar išversti toną lotyniškų tekstų visai nenaudinga. Juk ugdymas nėra tik apmūsijusių, dogminių žinių ir taisyklių kalimas. Išvyka į kalnus taip pat daug ko išmoko.
Vaikai daugiau naudos gautų ne palinkę prie knygų, o gryname ore su bendraamžiais“, – samprotavo D.Guarneri, palaikantis ne kiekybės, o kokybės idėją.
Tiesa, kol mokytojai, švietimo sistemos atstovai ir politikai diskutuoja, mokiniai daro ką nori.
Didžiausio Italijoje mokyklai skirto portalo Skuola.net apklausos rezultatai parodė, kad vasaros namų darbus atlieka tik 46 proc. mokinių.
12 proc. jų prie knygų sėda tik paskutinėmis vasaros atostogų dienomis.
