Kovo mėnesį ES pasipriešino Belgijos planui į apyvartą paleisti 180 tūkst. naujų 2 eurų vertės monetų, skirtų Napoleono Bonaparto pralaimėjimui Vaterlo mūšyje 1815 metais.
Po šio sprendimo nukaldintų monetų buvo atsisakyta. Tačiau Prancūzijos pergalė ir šįkart nebuvo ilgalaikė.
Briuselis pasinaudojo menkai žinoma ES taisykle, leidžiančia šalims kaldintis euro monetas pagal savo norus tada, kai jos yra neįprastos vertės.
Belgijoje buvo pristatyta pirmoji šalyje 2,5 eurų vertės moneta.
Monetomis, kurių spėta nukalti jau 70 tūkstančių, bus galima atsiskaityti tik Belgijos teritorijoje.
Ant jų pavaizduotas liūto monumentas ant kalvos, kur prancūzai kadaise patyrė pažeminimą, ir birtų bei olandų vadovaujamų pajėgų išsidėstymo linijos mūšio metu.
Belgijos finansų ministras Johanas van Overtveldtas pirmadienį tikino, kad naujosiomis monetomis tikrai nesiekiama supykdyti prancūzų.
„Mūsų tikslas nėra atgaivinti senus karus modernioje Europoje, o mums reikia išspręsti daug svarbesnių dalykų, – sakė ministras. – Per kelis pastaruosius šimtmečius nebuvo svarbesnio mūšio nei Vaterlo“.
Akivaizdu, kad ES dabar turi kur kas didesnių problemų nei monetos. Tačiau tokie maži susikivirčijimai rodo, kad Europos integracijai pagalius į ratus kartais kiša ir seni nacionalistiniai šalių impulsai.
Prancūzija aktyviai kovojo prieš Belgijos planus išleisti originalią 2 eurų monetą, teigdami, kad šalies pralaimėjimas kare ir taip pakenkė žemyno vienybei.
