Kai jaunesnysis puskarininkis B.Andersonas pabudo iš 7 dienas trukusios komos, priešais išvydo motinos veidą.
„Ką tu veiki Irake?“ – toks buvo pirmasis apstulbusio kariškio klausimas. Bet B.Andersono motina buvo ne Irake, o šalia jo lovos JAV, Vašingtone esančiame Walterio Reedo medicinos centre.
Vos pabudęs vyras dar nesuvokė, kad jo gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.
Neišvengiama nelaimė
B.Andersonas dalyvavo antrojoje savo karinėje misijoje.
Tuomet, 2005-ųjų spalį, vyras tarnavo JAV armijos karo policijos būryje. Šį kartą jo užduotis buvo mokyti Irako pareigūnus.
B.Andersono dalinys atliko pavojingą užduotį – turėjo ginkluotais šarvuočiais važinėti Bagdado gatvėmis po viso miesto policijos nuovadas.
Kariškiai kasdien buvo apšaudomi iš savadarbių ginklų.
„Mes nesvarstėme, ar į mus bus pataikyta, kada bus pataikyta“, – pasakojo vyras.
Maža to, vadas B.Andersono būriu ypač pasitikėjo, todėl kariškiai turėjo jį gabenti visur, kur tik jis panorėdavo. O keliauti vadas norėjo visur. Dėl to kareiviai jį praminė Kapitonu Amerika.
B.Andersonas teigė supratęs padalinio vado siekius. Bet tuo metu kariškiai manė, kad vadas rizikuoja jų gyvybe. Jis kasdien keliaudavo į tas pačias Irako policijos nuovadas.
Nuo gresiančios nelaimės neišgelbėjo ir tai, kad kariškiai kaskart keitė maršrutą.
Galiausiai likimo rykštė smogė 2005 metų spalio 23-iosios rytą. Tragedijos dieną B.Andersonas vairavo šarvuotį lėtai slenkančio konvojaus pabaigoje, kai šalia staiga sprogo savadarbė bomba.
Kariškis pasakojo gyvas likęs tik todėl, kad konvojus judėjo gerokai lėčiau, nei planavo teroristai, todėl sprogimas suniokojo tik šarvuočio priekį, o ne saloną.
Netrukus būrio draugai jį ištraukė iš sumaitoto šarvuočio ir nužvelgė lyg vaiduoklį.
Kariškis pabandė viena ranka nubaidyti nuo veido muses, tačiau pamatė, kad ranka sulaužyta.
Tuomet nusprendė tai padaryti kita ranka, bet jos išvis nebuvo. B.Andersonas nukreipė žvilgsnį į savo kojas, tačiau ir jų nebuvo.
Šoko ištiktas karys tuomet skausmo dar nejuto. Jis nesugebėjo suvokti to, ką matė, ir pamanė, kad tai tik blogas sapnas.
Jaunas karys pirmiausia pagalvojo apie du dalykus: kad jį užmuš jo motina ir kad jis niekada nebegalės mylėtis. Ir prarado sąmonę.
Nusprendė nepasiduoti
Praėjo 7 dienos po nelaimės, ir B.Andersonas pabudo medicinos centre. Vyriškį globojo ir palaikė šeima, todėl jis sugebėjo nusiteikti teigiamai. Bet gydymas užtruko, ir ketvirtą mėnesį vyras nugrimzdo į depresiją.
B.Andersonas pasakojo vis svarstęs, ką išvis galės daryti be trijų galūnių. Jį užklupdavo panikos ir nevaldomo pykčio priepuoliai.
Optimizmą ir viltį B.Andersonui sugrąžino brolis dvynys.
Pirmyn taip pat pastūmėjo kelionė į Las Vegasą – čia vyras vėl sugebėjo tiesiog pasimėgauti gyvenimu. Sugrįžęs į medicinos centrą B.Andersonas suvokė, kad gali pasiduoti arba toliau eiti gyvenimo keliu.
„Tą akimirką nusprendžiau išsiaiškinti, ką galiu ir ko negaliu daryti. Pasirodo, aš galiu labai daug“, – mintimis dalijosi B.Andersonas.
Tuomet vyras ne tik sugrįžo į normalų gyvenimą, bet ir žengė kur kas toliau.
Jis vėl ėmė užsiiminėti riedlenčių bei snieglenčių sportu ir atkreipė į save dėmesį. Apie jį parašė žurnalas „Esquire“, ėmė plaukti įvairūs pasiūlymai.
Eis tik pirmyn
Siekti savo svajonių dažnai bijo net jokių fizinių trūkumų neturintys žmonės. Bet B.Andersonas, netekęs trijų galūnių, nusprendė įgyvendinti seną svajonę – išvyko į Los Andželą pradėti aktoriaus karjeros. Vaidmenys buvo nedideli, bet tai – tik kelio pradžia.
Pirmasis buvusio kario pasirodymas ekrane buvo filme „Tamsos riteris“. Ten jis atliko triukus automobiliu.
Filmavimo aikštelėje jis susidraugavo su populiariu aktoriumi Heathu Ledgeriu.
Kitas B.Andersono pasirodymas – filme „Imtynininkas“, vėliau – vaidmuo seriale „CSI: Niujorkas“. Šiame seriale B.Andersonas suvaidino sužeistą JAV karinių jūrų pajėgų kariškį.
Vaidmenų vis daugėjo. Vyras daugiausia filmavosi serialuose. Galiausiai B.Andersonas gavo vaidmenį filme „Amerikiečių snaiperis“, kuris pasirodęs sulaukė itin didelio populiarumo.
„Aš stovėjau šalia tokių aktorių kaip Clintas Eastwoodas ir Bradley Cooperis. Neįtikėtina“, – sakė vyras.
Paskutinė scena, kurioje Bryanas vaidino, išskirtinė, nes jos scenarijuje nebuvo. B.Cooperis veiksmo dalyviams pasakė, kad „Clintas mėgsta elgtis natūraliai“, ir liepė sakyti tai, kas šaus į galvą. Tai buvo proga buvusiam kariškiui sužibėti.
„Visi tylėjo, todėl pokalbį pradėjau aš. Papasakojau istoriją, kaip nelaimės metu išsaugojau dešinę ranką, nes siekiau cigaretės“, – kalbėjo B.Andersonas.
Vyras sustoti neketina ir ateityje sieks gauti kuo daugiau vaidmenų Holivude.
Kad ir kas nutiktų ateityje, B.Andersonas prisimins pamoką, kurią patyrė lemtingąją dieną Irake.
„Niekas nepadarys tavęs laimingo. Tai turi padaryti pats ir pasinaudoti visomis galimybėmis“, – kalbėjo B.Andersonas.
