Pernai verslo konsultavimo firma „Sedlak & Sedlak“ ištyrė, kad savo kūnu prekiaujantys vyrai už naktį ima vidutiniškai 800 zlotų. Valandos trukmės paslaugas vyrai esą vertina 150 zlotų (37 eurų), tačiau ekspertai spėja, kad tokiam trumpam laikui savo kūnu prekiauja vien parsidavinėjantys gėjai. Mat moterys esą vyrus mėgsta samdytis ilgesniam laikui.
Tai „Wprost“ žurnalui patvirtino ir patys žigolai, teigiantys, kad moterys juos perka mažiausiai kelioms valandoms, o dažniausiai – nakčiai arba visam savaitgaliui. Vienas iš populiariausių Varšuvos žigolų, 29 metų Tomekas tvirtina, kad jis teikia ne tiek seksualines paslaugas, kiek psichologinę pagalbą, mat siūlo bendravimą už pinigus.
Aukštąjį mokslą baigęs bei sportiško dailaus sudėjimo Tomekas net savo skelbimuose internete giriasi, kad yra apsiskaitęs, gerų manierų, turi puikų skonį, yra energingas, taip pat taktiškas ir diskretiškas. Vaikinas už bendrai praleistą vakarą prašo dviejų tūkstančių zlotų, o klientė papildomai apmoka visas restorano, teatro, viešbučio išlaidas.
Žigolų hierarchijai priklauso ir fizioterapeutas Antonio, kuris skelbimų niekur nededa, tvirtindamas, kad moterys apie jo sugebėjimus pačios dalijasi informacija. Kartais visgi vyriškis vyksta į elitinius naktinius Varšuvos klubus, kur esą greit atpažįsta nuotykių trokštančias turtingas moteris.
Antonio už vieną naktį prašo 3-5 tūkst. zlotų (744-1,24 tūkst. eurų), o už savaitgalį ne mažiau, kaip 6 tūkst zlotų (1,5 tūkst. eurų). Vaikinas tvirtina, kad moterys jį kviečiasi į tarnybines komandiruotes, vežasi kartu į poilsines keliones Į Paryžių ar Veneciją, o viena verslininkė net buvo pasikvietusi jį į Berlyną visam pusmečiui. Tokiai ilgai nuomai vaikinas, aišku, taiko ir didesnes nuolaidas.
Tomekas susitinka vien su simpatiškomis, elegantiškomis damomis iki 50 metų. Tuo tarpu Antonio neturi nusistatęs nei amžiaus, nei išvaizdos cenzo. Vyresnėms moterims vaikinas esą dėl estetinių sumetimų nurodo didesnę kainą, o šioms sutikus, išgeria dvigubą viagros dozę.
Tomekas laikosi vyriško solidarumo, ir nesilanko pas ištekėjusias moteris, o Antonio dėl to sau galvos nekvaršina. Tomekas savo klientes apibūdina, kaip žmogiško bendravimo ištroškusias puikias damas, o Antonio jį perkančias Varšuvos gyventojas vadina pinigingomis pasileidėlėmis.
„Wprost“ užklausus vaikinų, ar šių nekankina sąžinės priekaištai, ir ar nejaučia moralinio nuosmukio, abu pareiškė, kad nė trupučio. Tomekas pareiškė, kad tai darbas kaip ir visi darbai, tik atlyginimas geresnis, o Antonio atsakė, kad nemato tame nieko blogo, nes neturi merginos.
Tokią veiklą Antonio žada mesti, kai ką nors įsimylės, ir džiaugiasi, kad iš žigolo darbo įstengs nupirkti savo mylimajai žiedą su deimantu, o gal ir butą.
Sociologijos profesorius Jacekas Kurzepa tvirtina, kad per ilgus darbo metus nesutiko nė vieno žigolo, kurį graužtų sąžinė. Tai esą liudija esant didelius vyrų ir moterų psichikos skirtumus, mat moterys prostitutės dėl tokio darbo ima save prasčiau vertinti, gėdijasi šio amato, išgyvena depresiją.
Psichologas Konradas Majus teigia, kad tokį skirtingą vyrų požiūrį į seksualinį parsidavinėjimą gali įtakoti tai, jog vyrai natūraliai yra linkę į poligamiją, o partnerių gausa jiems kelia pasididžiavimą. Anot K.Majaus, daliai vyrų žigolo amatas gali atrodyti, kaip vyriškumo įtvirtinimas, nes jis užkariauja ar aptarnauja gerokai daugiau moterų, nei kiti.
Knygos „Nuo prostitucijos iki seksualinio darbo“ bendraautorė, sociologijos profesorė Malgorzata Lesniak teigia, kad vyrų prostitucija Lenkijoje yra naujas reiškinys, ėmęs ryškėti prieš dvidešimt metų. Šio reiškinio suklestėjimą esą labai įtakojo uždarbio bei kultūrinės aplinkos pokyčiai. Anksčiau moterys retai užimdavo aukštas pelningas pareigas, o dabar jos ne tik kad daug uždirba, bet ir stengiasi būti nepriklausomomis nuo vyrų, nebebijo išreikšti savo seksualinių poreikių.
Mokslininkė visgi stebisi, kad net dabar prostitutėmis yra vadinamos vien moterys, o vyrų žigolų Lenkijoje niekas nei taip, nei kekšėmis nevadina.
