Šiuo metu internetinėse parduotuvėse, tokiose kaip „eBay“ ar „Etsy“, suvenyrus pardavinėjantys žmonės gauna didžiulį pelną. Nusipirkę suvenyrus dėvėtų daiktų parduotuvėse ar antikvariatuose Rytų Europoje, pardavėjai užsikelia milžinišką antkainį ir parduoda daugiausia amerikiečiams, kuriuos domina mįslinga sovietinė praeitis.
Tačiau šis verslas turi savo trūkumų. Siųsti į užsienį kainuoja brangiai, be to, galioja griežtos taisyklės dėl nacionalinio paveldo daiktų eksporto, tad faktiškai kiekvienas šių suvenyrų pardavėjas dirba už Rusijos ribų.
„Per brangu važiuoti į Rusiją, tam reikia vizos. Vis dėlto geriausi eksponatai tikrai turėtų būti ten“, – kalbėjo internete suvenyrais prekiaujanti Merilina Pold iš Estijos.
Derasi dėl geriausios kainos
M.Pold pasakoja, kad daugybę prekių randa savo šalyje. Ji jas aptinka ir sostinės Talino parduotuvėse, o kartais ieškodama daiktų leidžiasi į kelionę po visą Estiją.
„Daugiausia visko randu mūsų vietinėse dėvėtų daiktų parduotuvėse ir internetiniuose aukcionuose, tačiau jų taip pat gaunu iš savo draugų ar nusiperku vasaros mugėse“, – pasakojo moteris.
M.Pold pardavė daugiau nei 700 prekių nuo tada, kai 2013 m. pradėjo internetinį verslą. Ji teigė, kad jos prekių kainos yra didelės, nes šie daiktai yra „reti ir jų niekur kitur nebegalima gauti“. Tiesa, moteris priduria, kad visuomet galima derėtis.
Vienas neprisistatęs pardavėjas pasakoja, kad Rusijoje lankosi reguliariai, nes ten randa itin retų ir aukšto kokybės prekių. Antkainį jis, kaip ir kiti, užsideda didelį. Konkurencija internetinėse parduotuvėse nuožmi – rusiškų suvenyrų pardavėjų ten daugybė, tad turi kuo nors išsiskirti.
Turkijoje gimęs ir dabar Berlyne gyvenantis Bora Erdincas teigia, jog dabar uždirba apie 300 eurų per mėnesį parduodamas kiek daugiau nei dešimtį prekių internetinėje parduotuvėje „Etsy“.
Jis pradėjo šį verslą vos prieš kelis mėnesius, kai Bulgarijos sostinėje Sofijoje nusipirko kelis senovinius laikrodžius.
„Aš turėjau 10 skirtingų laikrodžių, ir amerikiečiai nupirko juos visus“, – pasakojo vyras ir pabrėžė, kad ne mažiau nei produkto kokybė svarbu ir tai, kokias nuotraukas dedi į parduotuvės paskyrą.
„Kai kurie pigūs ir gražūs daiktai, kuriuos nusipirkau, tikrai gali duoti didžiulį pelną“, – kalbėjo vyras.
Perka jausdami sentimentus
B.Erdincas teigia, kad pagrindiniai sovietinių reliktų pirkėjai – daugiausia amerikiečiai bei kiti vakariečiai.
„Vokietiją ir Austriją labiausiai domina virtuvės rakandai: stiklinės, lėkštės“, – pasakoja sendaikčių pardavėjas.
M.Pold pasakoja, kad beveik 90 proc. jos prekių perka amerikiečiai, o visa kita keliauja į Australiją, Jungtinė Karalystę, Japoniją ir Prancūziją. Ji teigia, kad daug jos pirkėjų užaugo Sovietų Sąjungoje ir dabar jaučia jai sentimentus.
„Mačiau, kaip žmonės džiaugiasi, kai atranda tai, kas jiems primena vaikystę. Daugybė sovietmečiu augusių žmonių dabar gyvena užsienyje“, – pasakoja M.Pold.
Odesoje gyvenantis Aleksas Bugajevas, internetinėje parduotuvėje „Etsy“ pardavinėjantis sovietinius laikrodžius, taip pat teigia, kad didžioji dalis – beveik 80 proc. – jo pirkėjų yra amerikiečiai. Iš pradžių laikrodžius savo malonumui kolekcionavęs vyras dabar iš jų užsidirba pragyvenimui.
„Sužinojau, kad Vakaruose jie labai vertina sovietinius laikrodžius, – pasakojo A.Bugajevas. – Tad pradėjau pardavinėti juos ir už gautus pinigus pirkau jų daugiau.“
Viena pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria pardavėjai, yra autentiškumas. Kai kurie suvenyrai, kuriuos siūlo, pavyzdžiui, populiariame Maskvos Izmailovsko parko turguje, yra pagaminti Kinijoje.
Magnetukai, raktų pakabučiai, medinės matrioškos masiškai gaminami Kinijoje ir atvežami į Rusiją turistams privilioti.
Tiesa, Rusijoje įsigiję tikrai autentiškų senovinių prekių turistai gali būti sustabdyti muitinės poste. Šalyje galioja įstatymas, draudžiantis eksportuoti daiktus, pagamintus iki 1930-ųjų. Senovinis dirbinys gali būti konfiskuotas, net jei buvo pagamintas iki tol, nes tiksliai datai nustatyti reikia laiko.
Vienas pardavėjų teigė, kad Kultūros ministerija tokiems dirbiniams išvežti iš šalies gali suteikti specialų leidimą, tačiau šis procesas užtrunka ir yra sudėtingas.
Nepaisydami visų sunkumų, pardavėjai teigia, jog sovietinių suvenyrų pardavinėjimo užsieniečiams verslas turi savo privalumų.
„Tai mano dabartinis darbas. Nusiperku daiktus, juos nuvalau, fotografuoju, – pasakojo Estijoje gyvenanti M.Pold. – Galiu planuoti savo laiką ir dirbti, kada noriu. Galiu atostogauti, kada tik sumanau.“
„Reikia mėgti senus daiktus, nebijoti blusų turgaus ir purvinų dalykų. Privalai turėti gerą akį, kad nusipirktum tinkamų dalykų, ir tavo parduotuvė turi atrodyti gražiai. Daug darbo, bet jei mėgsti sendaikčius, tai puiku.“
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
