Raudonųjų žibintų kvartalo idėja kilo pietiniame Romos pakraštyje esančio verslo kvartalo merui Andreai Santoro. Jo teigimu, tai būtų naudinga ne tik miesto įvaizdžiui, bet ir prostitutėms bei jų klientams. Mat jame reguliariai patruliuotų policija, socialiniai ir sveikatos apsaugos darbuotojai.
Jie tikrintų kūną pardavinėjančių moterų psichologinę ir fizinę būklę – taip padėtų pažaboti lytinį išnaudojimą bei venerinių ligų plitimą.
Patruliai sostinės biudžetui kas mėnesį atsieitų penkis tūkstančius eurų. A.Santoro teigimu, tokia socialiai naudingam projektui skiriama suma Romai tikrai nebūtų našta. O už naudojimąsi prostitučių paslaugomis kitose miesto vietose klientams grėstų 500 eurų bauda.
Plaštakės neduoda ramybės
„Prostitutės yra okupavusios daugiau kaip dvidešimt gatvių ir prekyba čia verda dieną naktį. Čia yra gatvės transvestitams, nepilnametėms ir prostitutams vyrams. Tai nepakenčiamas košmaras – mums tikrai reikia šiek tiek ramybės“, – Romos dienraščiui „La Repubblica“ pasiskundė verslo kvartalo gyventoja Cristina Lattanzi.
Romos meras I.Marino tiki, kad didelio ir modernaus kvartalo gyventojus kamuojančią problemą išspręstų būtent raudonųjų žibintų idėja.
Jam pritaria ir savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vadovė Alessandra Cattoi. Jos teigimu, pasiūlyta idėja yra puiki, nes gerbia gyventojų ir prostitučių interesus. Tačiau entuziastų gretos tuo ir baigiasi. Bažnyčios atstovai, politiniai mero oponentai, netgi susivienijusios partijos tiesiog stojo piestu.
Ragina mokytis iš švedų
„Tikiuosi tai tik keista idėja, kuria siekiama atkreipti dėmesį į egzistuojančią problemą“, – sakė centro kairiųjų Demokratų partijos atstovas savivaldybės taryboje Gianluca Santilli.
Jam pritarė ir kiti mero partijos atstovai, nepalaikantys, jų žodžiais, prostitučių geto kūrimo. Prostitucijos skatinimu ir santykiais su nepilnamete prostitute apkaltinto Silvio Berlusconi partijos atstovai raudonųjų žibintų kvartalo idėją pavadino dar viena įstatymams nusižengiančia mero iniciatyva ir ją apskundė Romos prefektui.
Italijos vyskupų konferencijos dienraštis „Avvenire“ Romos mero planams negailėjo dar riebesnių epitetų.
„Veidmainiška ir galbūt politinė iniciatyva, o ne konkretus degraduojančio kvartalo gelbėjimas ir prostitucijos tragedijos sprendimas. Krikščionybės ir humanizmo širdimi laikomam miestui tai tiesiog gėdinga“, – piktinosi vyskupų dienraštis.
Katalikiškos popiežiaus Jono XXIII bendruomenės atstovas Giovanni Ramonda pridūrė, kad raudonųjų žibintų kvartalas būtų tiesiog „moterų vergovės tolerancijos zona“.
G.Ramonda ragino Italijos valdžią mokytis ne iš olandų, bet iš švedų, kurie, jo teigimu, prostitucijos problemą išsprendė pradėję griežtai bausti ne prostitutes, bet jų klientus.
Neleidžia įstatymai
Kol kas konkrečios sekso paslaugų kvartalo ribos nenubrėžtos. A.Santoro patikino, jog gatvė ar visa gatvių grupė bus parinkta atokiai nuo gyvenamųjų namų ir kvartalo centro.
„Dabar prostitutės naktimis stoviniuoja prie gyvenamųjų namų, o rytą gatvėse mėtosi prezervatyvai. Speciali zona išvaduotų mus nuo 30 metų kamuojančios nebepakeliamos problemos“, – įsitikinęs A.Santoro.
„Naktį neįmanoma miegoti, – skundėsi kvartalo išgelbėjimo komiteto „Ripartiamo dall’Eur“ vadovas Paolo Lampariello. – Pusnuogės merginos ginčijasi gatvėse, klientai, tarp kurių yra ir šešiolikmečių, jas ramina automobilių garsiniais signalais.
Ką jau kalbėti apie Amerikos ir Europos alėjose nuolat matomas nepadorias scenas!“
„Kas mėnesį nuomos sumoku 4500 eurų ir esu apgultas prostitučių, nelegalių prekeivių bei jų klientų. Esame ne tik pavargę, bet ir išsigandę. Keli merginas gatvėje apgynę prekybininkai rado išdaužytas vitrinas“, – skundėsi restorano Europos alėjoje savininkas.
Bet raudonųjų žibintų kvartalo projektą turintis palaiminti Romos prefektas Giuseppe Pecoraro pareiškė, kad įgyvendinti idėjos neleidžia įstatymai, nes tai reikštų prostitucijos skatinimą.
Rankų dar nenuleido
Nors ir nesulaukęs partijos palaikymo ir negavęs prefekto palaiminimo raudonųjų žibintų kvartalo idėjos autorius rankų nuleisti neketina.
„Mūsų kvartalas kenčia nuo daugybės bėdų, pradedant apleistais architektūros monstrais, nebaigtais statyti pastatais ir baigiant niekad neištesimais pažadais. Šis nuostabus kvartalas degraduoja mūsų akyse ir mes nieko negalime padaryti?“ – piktinosi A.Santoro.
Tarp nebaigtų statyti pastatų yra ir žymaus italų architekto lietuvių kilmės Massimiliamo Fukso suprojektuotas 55 tūkst. kvadratinių metrų futuristinis kongresų centras. Dėl formos Debesimi vadinamo centro statybos tęsiasi jau 7 metus ir prarijo 413 mln. eurų – dvigubai daugiau, nei buvo planuota.
„Surengsime referendumą, tegul kvartalo žmonės patys pasako, ko jie nori“, – kovingumo neprarado raudonųjų žibintų kvartalo Romoje iniciatorius A.Santoro.
Sugriovė vertybių sistemą?
Pagal dabar galiojančius įstatymus prostitucija Italijoje nėra laikoma nusikaltimu, bausmės galima sulaukti tik už prostitucijos skatinimą, organizavimą ar santykius su nepilnametėmis.
Skaičiuojama, kad dabar Italijoje dirba 70–100 tūkst. prostitučių, pusė jų yra užsienietės ir bent du trečdaliai jų dirba gatvėse. Prostitučių paslaugomis reguliariai naudojasi apie 2,5 mln. klientų. Tačiau vienas tyrimas skelbia, kad bent kartą prostitučių paslaugomis yra pasinaudoję devyni milijonai italų, tai yra kas trečias šalies vyras.
Iki 1958 m. Italijoje veikė ir viešnamiai, kuriuose prostitutės galėjo netrukdomos saugiai dirbti. Apie septynis šimtus vadinamųjų uždarųjų namų (it. „case chiuse“) buvo uždaryti senatorės Linos Merlin iniciatyva.
Daugybė italų viešnamius panaikinusį įstatymą iki šiol laiko vienu labiausiai nevykusių, o jo autorė net sulaukė grasinimų mirtimi.
„Viešnamių uždarymas Italijoje reiškia visos trimis esminėmis vertybėmis – krikščionių tikėjimu, tėvyne ir šeima – paremtos sistemos griūtį. Nes būtent viešnamiuose šios trys vertybės rasdavo saugiausią užuovėją“, – tuomečiam Parlamentui diskutuojant dėl Merlin vardu pavadinto įstatymo knygutėje „Laiškas Vandai“ rašė viena geriausių italų žurnalistikos plunksnų laikomas Indro Montanelli.
