Neseniai Jungtinės Karalystės transliuotojas BBC apie naują fenomeną šalyje sukūrė dokumentinį filmą. Kasmet šimtai bričių keliauja į Danijos spermos bankus, ypač į patį didžiausią pasaulyje „Cryos“ Orhuse, ir perka danų donorų sėklą, rašo „Lietuvos rytas“.
„Danai garsėja alumi, šonine, lego detalėmis, o dabar ir sperma, – juokavo dokumentinio filmo kūrėja Sue Bourne. – Manau, kad daugelis žmonių nė nenutuokia, kokio masto šis reiškinys, nes tai darančios moterys stengiasi visa tai laikyti paslaptimi.“
Nenorėjo praleisti progos
Danijos – šalies, besididžiuojančios vikingų praeitimi, spermos bankuose lankosi moterys, kurių partneriai turi vaisingumo problemų, taip pat lesbiečių poros.
Tačiau dar dažniau į Daniją važiuoja į ketvirtąją ar penktąją dešimtį įžengusios netekėjusios moterys, kurios nemano, kad jeigu neturi partnerio, negali būti motina.
Viena tokių moterų – 41 metų Jemma. Moteris turėjo ne vieną partnerį, tačiau sakė, jog niekada nė su vienu nesijautė taip, lyg būtų pasirengusi kartu susilaukti kūdikio.
Jemma prisimena, kad 38 metų ji ėmė nerimauti, ar iš viso kada nors susilauks vaikų, ar turės šeimą. Ji nuėjo į vaisingumo kliniką, kad užsišaldytų savo kiaušinėlius, tačiau išgirdo nuviliantį atsakymą.
Gydytojai teigė, jog jau per vėlu – kiaušinėliai būtų vaisingi tik vienus metus, tad moteris sugalvojo kitokią išeitį.
„Iš pradžių pasijutau sugniuždyta, bet vėliau nusprendžiau, kad turiu tai padaryti viena. Nenustojau ieškoti vyro, tik nutariau pirma susilaukti kūdikio, o tada rasti vyrą“, – pasakojo moteris.
Viskas lyg parduotuvėje
Jemma nutarė kreiptis į spermos banką, tačiau, kaip ir daugybė kitų moterų, tai ji padarė ne savo šalyje, o Danijoje.
Moterims patiko galimybė nesirinkti katės maiše, jos galėjo išsirinkti spermos donorą pagal jo užpildytą anketą, kurioje pateikiamos įvairios detalės apie vyro šeimą, darbą, išsilavinimą, fizines savybes, ligas, kuriomis sirgo, ir jo vaikystės bei šių dienų nuotraukas.
Jungtinėje Karalystėje tokia informacija nepateikiama. Moterys gali sužinoti tik donoro tautybę, odos bei plaukų spalvą. Kai kurios moterys juokauja, jog tai primena apsipirkinėjimą. Taip pasijuto tos, kurios spermą užsisakinėjo internetu, kad galėtų apvaisinimo procedūrą atlikti pas vietos gydytojus, o ne važiuoti į Daniją.
Taip moterys dažnai daro dėl materialių priežasčių, nes juokais vadinamas vikingų kūdikis moterims neatsieina pigiai: vien atvežti danišką spermą į Jungtinę Karalystę kainuoja 460 svarų sterlingų (beveik 600 eurų), o priskaičiavus kelionės, procedūrų ir kitas išlaidas Danijoje, kai kurios būsimosios motinos pakloja net apie 75 tūkst. svarų (97,7 tūkst. eurų).
Kelia nerimą vaikų ateitis
Vis dėlto su šiuo fenomenaliu reiškiniu atsiranda ir socialinių bei sveikatos problemų, kurios ateityje gali tapti nemenku galvos skausmu.
Danijoje nėra skaičiuojama ar ribojama, kiek kartų tas pats donoras gali bankui paaukoti spermos, todėl vienas donoras gali turėti daugybę palikuonių. Kyla klausimas, ar to paties donoro kūdikiai netyčia nesusitiks ateityje. Jeigu partneriai turėtų to paties tėvo genų, rizikuotų, nes vaikai galėtų gimti apsigimę.
Neįmanoma nuspėti, kiek tokių kūdikių, kurių tėvai yra danai donorai, dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau spermos banko „Cryos“ direktorius Ole Schou skaičiavo, kad vien jo klinikoje atsirado nuo 500 iki 1000 vikingų kūdikių.
„Žmonės mums ne visuomet praneša, kai susilaukia vaiko, tačiau mes skaičiuojame, kad iš viso Jungtinėje Karalystėje gali būti nuo trijų iki penkių tūkstančių vikingų mažylių“, – bendrą skaičių mėgino įvardyti O.Schou.
Spėjama, kad šis skaičius pastaraisiais metais dar labiau auga.
Danijoje jau imtos steigti ir atskiros klinikos, skirtos išskirtinai britėms. Danijoje atsiranda naujas fenomenas – kūdikių turizmas, o britai juokauja, kad jų šalyje prasidėjo vikingų invazija. („Daily Mail“, LR)
