Dailia blondine persirengęs Robertas – ne vienas toks slaptą gyvenimą gyvenantis vyras, kurio pomėgis galėtų šokiruoti. Jau septynerius metus „gyvų lėlių“ gerbėjai renkasi JAV Mineapolio mieste Guminių lėlių pasauliniame susitikime, kur aptarinėja ne tik kostiumų naujoves, bet ir kaip apie šį pomėgį pranešti artimiesiems, rašo thedailybeast.com.
Bendruomenė nėra atvira, tačiau nesibaido ir visuomenės dėmesio.
„Saugumą nulemia skaičiai“, – aiškindamas, kodėl susitikimo dalyvių skaičius nedidelis, kalbėjo vienas persirengėlių.
Tiesa, po oficialios susitikimo dalies jie dažnai eina į klubus ir mielai pozuoja su šokiruotais, bet teigiamai šį pomėgį vertinančiais žiūrovais.
Primena sau esąs vyras
Statybų verslu užsiimantis Robertas (tikro savo vardo jis nemini dėl saugumo sumetimų) neseniai išsiskyrė su žmona ir gyvena su 19-mete dukra. Didžiausias jo džiaugsmas – įsisprausti į latekso ir silikono kostiumą, užsidėti lėlės kaukę ir bent trumpam tapti Sherry.
„Čia esu aš. Tai vienas dalykų, kuriuos turiu sau priminti: aš esu šios moters kailyje“, – kalbėjo statybų verslo vadovas, apžiūrinėdamas savo atvaizdą veidrodyje. Persirengęs Sherry jis dažnai darosi asmenukes ar tiesiog plūduriuoja namų kieme esančiame baseine.
Persirenginėti vyras pradėjo prieš 16 metų, radęs prie namų išmestų senų moteriškų drabužių. Robertui nepatiko, kaip atrodė makiažu nuteptas veidas, ir kuriam laikui jis liovėsi persirenginėti, kol surado tinkamą kaukę.
„Žiūrėjau į veidrodį ir nemačiau savęs – mačiau patrauklią moterį“, – džiūgavo jis.
Prieš septynerius metus jis užsisakė lėlės kostiumą iš Floridoje juos gaminančios Barbie Ramos ir jos trijų sūnų kompanijos. 1800 dolerių (1530 eurų) kainavęs kostiumas pakeitė vyro gyvenimą. Robertas atrado gyvenimo džiaugsmą, kuriuo nevengia pasidalinti ir su socialinių tinklų sekėjais, stebinčiais alternatyvų Sherry gyvenimą.
Pomėgis kelia problemų
Guminių lėlių pasaulinį susitikimą rengiantis Johnas – šešių vaikų tėvas. Nusilakavęs nagus, apsirengęs lėlės kostiumu jis tampa aukšta gražuole Jennifer.
Banguojantys rusvi plaukai ir juodas odinis kostiumas vyrui leidžia pasinerti į fantazijų pasaulį ir pasijusti dailia mergina. Keltuvo operatoriumi dirbantis Johnas dėl savo pomėgio jau turėjo aukoti ne vienus santykius. Ir pirma, ir antra jo santuoka iširo dėl vis daugiau laiko užimančios „gyvos lėlės“ veiklos.
Antroji žmona net iškvietė vaiko teisių pareigūnus, tačiau jie pripažino, kad vyro veikla keista, tačiau žalos nedaro.
Kaip ir kiti persirengėliai, Johnas nebijo dėmesio. Jis šiek tiek išgyvena, ką apie jo pomėgį mano darbo kolegos vyrai, tačiau tai neatitraukia jo dėmesio nuo keistos, bet labai džiuginančios veiklos.
„Kai esu viešumoje kaip vidutinio amžiaus vyras, tiesiog prapuolu minioje.
Kai tampu lėle, pradedu traukti žmonių dėmesį“, – džiaugėsi keltuvo operatorius.
Bijo visuomenės reakcijos
Persirengėliai supranta, kad jų pomėgis gali priminti siaubo filmų personažus ar atrodyti per daug keistas pašaliniams stebėtojams.
„Apsirengęs lėle aš jiems atrodau keistuolis, – skundėsi Robertas. – Nežinau, kodėl tai darau, kodėl aš pradėjau tai daryti, kodėl tęsiu ir kodėl tai tapo mano aistra.“
Didžiausias Roberto noras – leisti visuomenei suprasti, kad žmonės, persirengiantys „gyvomis lėlėmis“, nėra iškrypėliai ar keistuoliai.
„Tai tiesiog paprasti žmonės, kokių sutinkate gatvėje, bandantys gyventi savo asmeninį gyvenimą“, – tikino vyras.
Vis dėlto Robertas garsiai nekalba apie savo pomėgį. Jo dukra susitaikė su tėvo aistra. „Manau, kad ji norėtų manęs daug ko paklausti, bet iki šiol to nepadarė“, – sakė jis.
Keistas pomėgis verčia persirengėlius savotiška subkultūra – jie glaudžiai bendrauja tarpusavyje, tačiau nesulaukia kitų bendruomenių palaikymo.
„Daugelis į mus žiūri kreivai, tarkime, LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenė nenori su mumis užmegzti ryšių“, – kalbėjo vienas „gyvų lėlių“ entuziastų.
Nori gyventi normaliai
28 metų britas Joelis persirenginėja ir slepia lėlės drabužius jau nuo 15 metų. Jo tėvai nieko neįtarė apie tokį keistą sūnaus pomėgį.
Įvairiems kostiumams ir kitiems lėlės aksesuarams per trylika metų jis jau išleido 16 400 dolerių (13 931 eurą) ir neketina sustoti. Kartu su Joeliu gyvenanti mergina nekreipia dėmesio į dabartinį jo pomėgį, tačiau jis taip pat nėra pasiruošęs viešai pasirodyti su savo mėgstamu kostiumu.
„Nenueičiau nė 20 žingsnių su savo kostiumu gatvėje“, – liūdnai juokavo Joelis ir pabrėžė, kad žmonių reakcija dažniausiai yra pašaipi.
O štai Robertas išdrįso pasirodyti viešai, lydimas jo gyvenimą filmuojančios kūrybinės grupės. Niuporto paplūdimiu žingsniuojanti Sherry sulaukė nemažai palaikymo.
„Jis gražus. Juk tai vyras lėlės kostiumu, ar ne? Čia juk vyras? Neturiu nieko prieš. Man visai gražu“, – sakė vienas dokumentinio filmo kūrėjų kalbintų žiūrovų. Robertas vis dar jaudinasi ir nerimauja dėl žmonių reakcijos, tačiau atrodo, kad „gyvų lėlių“ judėjimo nariai jau neketina spausti stabdžių ir liautis kalbėti apie savo pomėgį.
„Mano tikslas – kad prieš mirtį galėčiau pasakyti: „Po velnių, padariau viską, ką norėjau, ir esu pasiruošęs“, – kalbėjo Sherry kostiumą vilkintis vyras.
