Tokijuje – sekmadienio popietė, o parodų centras „Sunshine Creation“ pilnutėlis. Prie spalvingų žurnalų grūdasi tūkstančiai japoniškų komiksų – manga – gerbėjų, daugiausia vyrų.
Ir kas gi čia tokio? „Na, šioje erdvėje daugiausia demonstruojami seksualinio pobūdžio kūriniai“, – paaiškina vienas parodos organizatorių Hide.
Pavyzdžiui, viename stende ant žurnalų viršelių puikuojasi pusnuogės merginos, iš pažiūros – 12-14 metų paauglės. Vidiniuose puslapiuose jos užsiima seksu.
Tokio turinio komiksai Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Kanadoje ir apskritai daugelyje Vakarų valstybių būtų vertinami mažų mažiausiai prieštaringai. Greičiausiai net uždrausti. Bet Japonijoje nepilnamečių pornografija komiksuose – įprastas reiškinys.
„Visi žino, kad vaikų išnaudojimas – nusikaltimas. Bet pati emocija – mėgavimasis įsivaizduoma seksualine situacija, vienas kurio dalyvių yra vaikas, – nėra draudžiama“, – įsitikinęs Hide.
Šio vidutinio amžiaus japono entuziazmas gali stebinti. Bet Japonijoje pornografinė manga, kurios personažai – nepilnametės, netgi turi savo pavadinimą: „Lolicon“. Taip trumpinamas terminas „Lolitos kompleksas“.
„Lolicon“ pasaulyje apstu įvairiausių scenarijų – tėvo lytiniai santykiai su dukra, prievartavimai. Tiesa, Hide labiau vertina nupieštus nuotykius gimnazijoje.
„Lolicon“ tėra vienas iš daugelio mano pomėgių. Man komiksuose patinka mergaičių seksas. Ką mano mano žmona? Manau, kad ji problemos neįžvelgia. Mat jai komiksuose patinka berniukų seksas“.
Vaikų pornografija komiksuose sudaro tik nedidelę dalį visos japoniškos manga pramonės, per metus parduodančios turinio už 3,6 mlrd. JAV dolerių (3,02 mlrd. eurų). Bet dėmesio ir piktinimosi – daug.
Gal ir nenuostabu. Tik 2014 metų birželį Japonijos parlamentas uždraudė piliečiams turėti nuotraukų ar įrašų su tikra – nenupiešta – vaikų pornografija.
Tiesa, tokią produkciją parduoti ir platinti buvo nelegalu jau nuo 1999 metų. Tuo metu šalyje netrūko raginimų uždrausti ir virtualią vaikų pornografiją.
Bet po ilgų debatų parlamentarai apsisprendė tokių kūrinių nedrausti. Sprendimas nekeičiamas iki šiol, nors jį prieš 16 metų pasmerkė tarptautinės vaikų teisių gynimo organizacijos.
Kaip tai suprasti? Viena užuominų – pats faktas, kad minėtos parodos organizatorius Hide su žurnalistais apie savo „hobį“ pradėjo plepėti praėjus vos kelioms minutėms nuo pokalbio pradžios.
Tokie komiksai – masinė, o ne paraščių kultūra. Tad panašu, kad Japonijos įstatymų leidėjai nenori užsitraukti milijonų pornografinių komiksų gerbėjų rūstybės.
„Aš tik mėgaujuosi, o tai niekam nekenkia. Juk niekas neverčia tikrų vaikų užsiimti tikru seksu“, – tikina Hide.
Bet ar visada aiški riba tarp fantazijų ir realybės? Kritikus baugina tai, kad manga su vaikų pornografija gali iš esmės normalizuoti ir skatinti seksualinį nepilnamečių išnaudojimą.
Niekas nežino, ar taip yra – tyrimai aiškių atsakymų neduoda. Tačiau bent jau dalis Japonijos moterų tvirtina, kad tokių komiksų populiarumas liudija apie visuomenę, kuriai nesvarbus moterų žeminimas ir kuri paauglių seksualizavimą yra pavertusi kultu.
Japonijoje jaunystės kultas matomas visur. Merginų popgrupės rengia koncertus išskirtinai suaugusiems vyrams, įvairiausius produktus taip pat reklamuoja manga stiliumi nupieštos mokinės su trumpais sijonais.
Populiari knygų jaunoms japonėms rašytoja, kurios slapyvardis LiLy, žurnalistams pasakoja apie savo dienas mokykloje, kai gatvėje prie jos prieidavo vyrai ir siūlydavo pinigų už pėdkelnes ar kelnaites.
„Manau, kad tai šlykštu ir iškrypėliška. Šis paauglių seksualumo aukštinimas susijęs tik su vyrais, kuriuos erzina stiprios, nepriklausomos moterys“, – mano LiLy.
Šeimos modelis Japonijoje vis dar itin tradicinis, skirtingai nei kitur Vakaruose. Vyras uždirba pinigus, o žmona namuose gamina valgyti, valo dulkes ir prižiūri vaikus.
„Aš viso to nekenčiu, nuoširdžiai nekenčiu. Norėčiau, kad Japonijoje neliktų iškrypėlių. Bent jau palikite vaikus ramybėje, net komiksuose“, – piktinasi LiLy.
Parengė Gintaras Radauskas
