Ketvirtadienį, šventų Kalėdų dieną, lygiai trečią valandą po pietų milijonai britų šeimų išklausė per televiziją transliuojamą tradicinę karalienės Elizabeth II kalbą. O tuomet perėjo prie smagiausio šventinio ritualo – keitimosi dovanomis.
Jeigu tikėtume Jungtinės Karalystės parduotuvių statistika, tai jau dabar galima nesunkiai nuspėti, ką Santa Klausas šiemet padėjo po egle ar įkiš į raudoną Kalėdų kojinę ties židiniu nemažai daliai vyriškosios giminės britų.
Dešimtys tūkstančių berniukų, jaunuolių ir suaugusių vyrų gavo dovaną, kurios širdies gilumoje iš tikrųjų troško. Mat šių Kalėdų geriausias žaislas vyriškos giminės atstovams Jungtinėje karalystėje – radijo bangomis valdomas sraigtasparnis, arba populiariai vadinamas „dronas".
Žaislai, o ne žudymo mašinos
Žinoma, čia nekalbama apie milijonus dolerių kainuojančius Pentagono, CŽV ar britų žvalgybos tarnybų naudojamus didelius karinius bepiločius orlaivius, prikimštus stebėjimo įrangos ir apginkluotus raketomis ar bombomis. Tokie orlaiviai gali iš didelio atstumo aptikti ir sunaikinti teroristus atokiausiuose pasaulio kampeliuose. Tad nenuostabu, kad tokių kartais už žmones kelis sykius didesnių aparatų britai po Kalėdų eglutėmis tikrai neras.
Civiliai „dronai" tėra mėgėjiški žaisliukai, savo kariniams analogams jokiu būdu neprilygstantys nei kaina, nei funkcijomis. Beje, bent jau amerikiečių kariškiai itin nemėgsta, kai jų bepiločius orlaivius vadina „dronais".
Mat tai išties nėra tikslus pavadinimas. Bent jau šiais laikais – pirmieji bepiločiai orlaiviai dar praėjusiame amžiuje išties tebuvo skraidantys taikiniai, kuriuos per treniruotes stebėdavo radarų operatoriai, o naikintuvų pilotai į juos šaudydavo raketomis.
Vis dėlto pasaulio žiniasklaida dažnai nesismulkina ir nekreipia dėmesio į subtilybes – bepiločiai orlaiviai skamba gremėzdiškai, tad vartojamas žodis „dronas". O ką jau kalbėti apie civilinius „dronus". Tiesa, oficialiai šie produktai vis dėlto nėra įvardijami kaip žaislai.
Gamintojai juos vadina įvairiai: ultralengvomis bepilotėmis skraidyklėmis, mini orlaiviais, keturpropelerinėmis skraidančiomis sistemomis ar multisraigtasparniais. Oficialios britų oro erdvės priežiūros tarnybos juos pakrikštijo santrauka „Per atstumą pilotuojamos orlaivių sistemos" (Remotely Piloted Aircraft Systems). Dar gremėzdiškesnis pavadinimas, tad tarp vartotojų prigijo trumpas pavadinimas „dronas".
Skiriasi ir kaina, ir galimybėmis
Iš tradicinių elektronikos parduotuvių vitrinų ir internetinės prekybos gigantų šiemet patys įvairiausi „dronai" buvo šluojami kaip karštos bandelės. Jų parduota apie 40 tūkst.
Modelių įvairovė didelė, o kaina labai skirtinga.
Nuo 28 svarų (35 eurų) už mažą, ant delno lengvai telpantį radijo bangomis valdomą sraigtasparnį iki 750 svarų (1 tūkst. eurų) už bepilotį aparatą, sveriantį per tris kilogramus ir panašų į pusmetrio dydžio vorą.
Mini orlaiviai sugeba dūgzti kambaryje ar sode, nuo žemės vos kelioms minutėms atsiplėšti ne daugiau nei 10 metrų, o brangieji ir didieji, turintys 6 sraigtus, gali išbūti ore iki pusės valandos, pakilti į bemaž kilometro aukštį.
Nuotoliniu valdymo pulteliu arba net savo išmaniuoju telefonu savininkas gali reguliuoti aparato skrydžio trajektoriją, greitį ir aukštį.
Didieji „dronai" netgi turi įmontuotas palydovinės navigacijos sistemas su autopilotu, tokias pat kaip ir automobiliuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Tad net jei pučia vėjas, šios skraidyklės gali išbūti tame pačiame taške, nes GPS sistema automatiškai koreguoja tikslią aparato vietą.
Ir, žinoma, svarbiausias atributas: šie ultramodernūs žaisliukai taip pat turi vaizdo kamerą, leidžiančią savininkui filmuoti ar fotografuoti iš paukščio skrydžio.
Kai kuriuose „dronuose“ įmontuotos kameros yra beveik profesionalaus lygio - jos turi automatinės stabilizacijos ir antivibracijos funkcijas ir filmuoti gali itin didele raiška.
Stebi žvaigždes ir žvėris
Vargu ar verta stebėtis, jog šiais aparatais jau ėmėsi naudotis tiek profesionalūs vestuvių ar kitų šventinių renginių fotografai, tiek žurnalistų profesijos raupsuotieji - paparacai.
Tokios Holivudo ir muzikos pasaulio įžymybės kaip Benas Affleckas, Jeniffer Garner ir Miley Cyrus jau yra atvirai reiškę pasipiktinimą, kad paparacų valdomi „dronai" ėmė skraidyti virš jų rezidencijų. JAV įstatymų leidėjai jau rimtai svarsto, ar skraidančius fotoaparatus reikėtų į draudžiamų instrumentų sąrašą, nes jie pažeidžia piliečių teisę į privatumą savo namuose.
Reikėtų pridurti, kad Jungtinėje Karalystėje pačių įvairiausių profesijų žmonės jau surado būdų, kaip mažus bepiločius aparatus panaudoti labai teigiamiems darbams.
Britų fermeriai „dronus" naudoja kaip itin šiuolaikines baidykles, vejojančias paukščius nuo apsėtų laukų ar nuo vaismedžių. Meteorologai ir okeanologai senus, kariškiams jau atitarnavusius „dronus" įdarbina stebėti artėjančių audrų ir uraganų.
Jungtinės Karalystės zoologai naudoja šiuos aparatus laukinių žvėrims iš oro stebėti. Praeityje tokiam stebėjimui reikėdavo samdytis brangius sraigtasparnius, bet jie ne visuomet tikdavę, nes jų sukeliama didžiulė oro banga ir garsas atbaidydavo gyvūnus. O „dronai" dūzgia beveik be garso.
Visai nelinksmi vyrų žaidimai
Vis dėlto mažai kam kyla abejonių, jog per Kalėdas gautus skraidančiuosius žaisliukus dauguma britų vyrų, jaunuolių ir vaikų naudos anaiptol ne rimtiems projektams, o tiesiog pažaisti.
Kartais tie žaidimai gali būti ne tokie jau nekalti, o kelti potencialią grėsmę šalies saugumui ar net niekuo dėtų piliečių gyvybei.
Šiemet vienas valiūkiškas „drono" savininkas buvo suimtas, kai išaiškėjo, kad pasitelkęs bepilotę skraidyklę iš oro filmavo britų atominio povandeninio laivo bazę Fasleine, Škotijoje.
Šis entuziastas neturėjo jokių piktybinių teroristinių motyvų, bet saugumo tarnybos sunerimo, kai išaiškėjo, jog jis savo veiksmus sugebėjo atlikti policijos panosėje šiai nė nesuuodus, o tik vėliau įkliuvo, kai ėmė girtis savo nuotykiu.
Kelia grėsmę aviacijai
Šį gruodį Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracija (CAA) ir jai pavaldi oro ekspertų organizacija UKAB pranešė, kad šiemet virš dviejų pietinės Anglijos oro uostų - Hitrou ir Sautendo kilo rimtų incidentų, kurių kaltininkai buvo būtent bepiločiai „dronai", tiksliau – jų savininkai.
Pirmasis atvejis užfiksuotas praėjusią gegužę oro erdvėje virš Esekso grafystės, kai 74 metų keleivius skraidinusio lėktuvo pilotas maždaug 450 metrų aukštyje pastebėjo „droną" ties savo dešiniuoju sparnu. Bepilotis aparatas buvo nutolęs vos per 25 metrus nuo lainerio. Jei „žaisliukas" būtų patekęs į vieną iš lėktuvo turbinų, šis incidentas galėjo virsti tragedija.
Antras panašus atvejis užregistruotas praėjusią liepą šalia vieno didžiausių oro uostų pasaulyje – Londono Hitrou. Besileidžiančio keleivinio lainerio „Airbus 320" pilotas mažą skraidantį aparatą pastebėjo vos aštuonių metrų atstumu nuo savo lėktuvo. „Dronas" buvo toks nedidelis, kad joks radaras jo neužfiksavo.
„UKAB labai susirūpinusi, kad asmuo, valdęs bepilotį aparatą, net nesuvokė, kokią grėsmę jis kelia būdamas taip arti besileidžiančio keleivinio lėktuvo. Mūsų ekspertai pabrėžia, kad bet kuris asmuo, turintis bepilotę skraidyklę, privalo atsižvelgti į kitus oro erdvės vartotojus. Geriausia, jei tokie asmenys skraidintų savo aparatus įstoję į aviacijos mėgėjų asociaciją ar klubą", – pareiškė sunerimę britų aviacijos ekspertai iš UKAB.
Jiems pritarė Jungtinės Karalystės pilotų asociacija BALPA, pasiūliusi šalies politikams surengti plačią visuomeninę diskusiją apie artėjančią „dronų" epochą.
Anot BALPA atstovų, jau per ateinantį dešimtmetį visiškai realu, kad virš Didžiosios Britanijos miestų skraidys vis daugiau „dronų", kurių dydis kur kas pranoks dabartinius pusmetrinius „žaisliukus".
„Jungtinė Karalystė turėtų tapti saugia zona bepiločiams orlaiviams. Tik šitaip mes galėsime pasinaudoti naujomis komercinėmis galimybėmis ir tuo pat metu apsaugoti keleivius, pilotus ir gyventojus. Technologijos plėtojamos labai greitai, jau po dešimtmečio mes galime pamatyti „Boeing 737" lainerio dydžio „dronus" mūsų padangėje", 0 teigė BALPA vadovas Jimas McAuslanas.
Šiai nuomonei pritarė nepriklausomi ekspertai iš Birmingamo universiteto. Ši akademinė institucija subūrė specialią komisiją, kuri spalio mėnesį pateikė savo rekomendacijas dėl britų oro erdvės saugumo netolimoje ateityje, 0 nuo šių dienų iki 2035-ųjų metų.
„Visuomenė jau dabar privalo suvokti, kokią riziką kelia netinkamas nuotolinio valdymo skraidyklių eksploatavimas ar pasitaikantys jų gedimai", - perspėjo ekspertai iš Birmingamo universiteto, savo išvadas pateikę šalies parlamento Lordų Rūmams.
Patys įstatymų leidėjai pripažįsta, kad „dronų" populiarumo bumas greičiausiai privers persvarstyti santykinai neseniai, vos 2009-aisiais, priimtą Oro navigacijos įstatymą.
Šiuo metu galiojančios taisyklės draudžia privatiems „dronų" savininkams savo aparatus skraidinti arčiau nei 50 metrų atstumu nuo bet kurio asmens, pastato, automobilio, laivo ar kitos struktūros".
Yra nurodytas ir maksimalus leidžiamas pakilimo aukštis – ne daugiau nei 130 metrų. Už šių taisyklių nesilaikymą baudžiama iki 2500 svarų bauda.
Nematomas teroristų ginklas
Tačiau tiek parlamentarai, tiek ir civilinės aviacijos atstovai pripažįsta, kad šis įstatymas labai neefektyvus, – per daugiau nei penkerius metus buvo pagauti ir nubausti vos du neatsakingi „dronų" entuziastai.
Maža to, abu kartus patys pažeidėjai save inkriminavo: vaizdus, kuriuos nufilmavo jų itin aukštai skraidę ƒ„dronai", šie asmenys įkėlė į "YouTube". Jie socialiniuose tinkluose ėmė girtis, ką padarę, tad policijai liko tik nustatyti prasižengusiųjų tapatybę.
Dar didesnę grėsmę kelia civilinių „dronų“ panaudojimas netaikiais tikslais. Karas Ukrainoje parodė, kad paprasčiausios skraidyklės, pirktos parduotuvėje, gali būti pritaikytos mūšių metu – tiek ukrainiečių kariai, tiek separatistai juos naudoja žvalgybai ir artilerijai koordinuoti. Be to, įvairias bepilotes skraidykles naudoja ir teroristai.
Pavyzdžiui, palestiniečių teroristinė organizacija „Hamas" bepiločius orlaivius naudoja kaip sprogmenų ar net raketų gabenimo priemonę. Baiminamasi, kad nedidelį, bet žmonėms pavojingą kiekį sprogmenų galinčios gabenti skraidyklės (ir ne tik – pilotuojami žaisliniai automobiliai taip pat kelia grėsmę) gali būti panaudotos atakuojant atomines elektrines, oro uostus ar kitus strateginės reikšmės objektus.
