„Šventasis Tėvas nurodė, kad pulkininkas Danielis Rudolfas Anrigas baigtų tarnybą 2015 m. sausio 31 d., kai baigsis jo kadencijai suteiktas pratęsimas“, – tokia žinutė pasirodė Vatikano dienraščio „L’Osservatore Romano“ pirmajame puslapyje ir sukėlė ažiotažą Italijos bei pasaulio spaudoje.
Tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Žemės drebėjimas Vatikane. Tokios antraštės pasirodė italų spaudoje. Kodėl?
Mažyčiame Valenštato miestelyje prie to paties pavadinimo ežero Šiaurės Rytų Šveicarijoje gimęs 42 metų pulkininkas D.R.Anrigas yra Vatikano kariuomenės Šveicarų gvardijos vadas.
O keturių eilučių žinutė apie jo atleidimą, kuri tebuvo publikuota Vatikano laikraštyje, o ne tradiciškai kaip Spaudos salės pranešimas, buvo netikėta net ir gerai informuotiems Vatikano atstovams. Kodėl popiežius atleido savo kariuomenės vadą?
Daug triukšmo dėl eilučių
Oficiali priežastis – baigėsi pulkininko mandatas. Kaip Argentinos naujienų portalui „La Nacion“ paaiškino pats popiežius Pranciškus, D.R.Anrigo mandatas baigėsi pernai. Tačiau kadangi jis tik neseniai buvo išrinktas popiežiumi ir nepažinojo pulkininko, negalėjęs nuspręsti, pratęsti jo kadenciją ar nutraukti.
„Nusprendžiau mandatą pratęsti vieniems metams.
Per tą laiką aplankiau kareivines, susipažinau su gvardiečiais, praleidau su jais popietę, kartu vakarieniavau, pajutau, kad jiems būtų naudinga atsinaujinti“, – dar mįslingiau aiškino Pranciškus.
Tačiau Vatikano ekspertai įžvelgia visai kitokius mažiausios ir seniausios pasaulyje, griežčiausius atrankos kriterijus turinčios kariuomenės vado nušalinimo motyvus.
Nesutapo pozicijos
1502-aisiais įsteigtos popiežiaus kariuomenės nariu D.R.Anrigas tapo 1992 m.
Tačiau po dvejų privalomų metų grįžo į Šveicariją ir tęsė civilinės bei kanoninės teisės studijas Fribūro universitete. 2006 m. jis buvo paskirtas Sankt Galeno kantono kriminalinės policijos vadu, o prieš šešerius metus popiežius emeritas Benediktas XVI jį paskyrė 34-uoju Šveicarų gvardijos vadu.
Popiežiumi išrinktas argentinietis Jorge Mario Bergoglio iš pradžių D.R.Anrigo kadenciją laikinai pratęsė, bet dabar, anot kai kurių Vatikano ekspertų, popiežiui trūko kantrybė.
Apžvalgininkai teigia, kad keturis vaikus auginantis kariškis Vatikane žinomas kaip itin griežtas. Keli gvardiečiai pasakojo, kad D.R.Anrigas įvedė geležines taisykles, verčia nuolat mankštintis, skiria sekinančias budėjimo pamainas.
Bendrauti mėgstantis popiežius per beveik dvejus metus Vatikane spėjo užmegzti šiltus, kone tėviškus santykius su jį saugančiais kariais.
Spaudoje ne sykį pasakota, kad kaskart išėjęs pro savo buto duris Šv.Mortos rezidencijoje popiežius pakalbina prie jų budintį gvardietį, pasiteirauja vardo, paklausia, kaip sekasi, ar nėra pavargęs, pasiūlo vandens ar kėdę.
Pasakojama, kaip vieną kartą pastebėjęs, jog tas pats gvardietis prie jo durų prastovėjo visą naktį, Pranciškus ne juokais susirūpino.
Jis išvargusį kareivį paragino prisėsti, tačiau šis atsakė, kad jam to neleidžia įsakymas.
„Čia įsakymus daliju aš“, – atsakė popiežius ir nuėjo atnešti išsekusiam gvardiečiui kavos.
Su Šveicarijoje gimusiais už jo saugumą gyvybę paaukoti pasiryžusiais atletiškais jaunuoliais Pranciškus bendrauja nepaisydamas griežtų protokolo normų.
Štai vieną kartą pasaulį apskriejo nuotrauka, kurioje užfiksuotas istorinis atvejis – Pranciškus spaudžia ranką gvardiečiui. Atrodytų, kas čia tokio. Tačiau dabar egzistuojantis gvardiečių protokolas griežtai draudžia spausti ranką Šventajam Tėvui.
Bet Pranciškui protokolai – nė motais, o jo elgesys piešia naujus valdovo ir jo kariuomenės santykių kontūrus.
Todėl, kaip teigiama italų spaudoje, akivaizdu, kad tėviškas popiežiaus ir diktatoriškas pulkininko D.R.Anrigo požiūris vargu ar galėjo sutapti.
„Iš to, ką mums pavyko atkurti, matyti, kad nesutapo vado ir popiežiaus požiūris į santykius Vatikane“, – komentavo italų dienraščio „Il Messaggero“ Vatikano reikalų specialistė Franca Giansoldati.
Koją pakišo apartamentai?
Tačiau Vatikano koridoriuose spėliojama, kad griežtas būdas galėjo būti ne vienintelė pulkininko atstatydinimo priežastis.
Kuklumu garsėjančiam Pranciškui galėjo nepatikti ir jo kariuomenės vado polinkis į prabangą.
Nors ši vos 120 narių turinti kariuomenė laikoma prestižine, joje tarnaujantys gauna palyginti nedidelį atlyginimą – 1300 eurų (4495 litus) per mėnesį, taip pat nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą.
Šių metų gegužę priimdamas trisdešimties naujų karių ištikimybės priesaiką Pranciškus sakė, kad jiems turi būti patraukli ne spalvinga Šveicarų gvardijos uniforma, bet mandagumas, geranoriškumas, visos geriausios savybės, kuriomis turi pasižymėti šią uniformą nešiojantis žmogus.
„Vykdydami savo tarnybą esate pašaukti duoti ramų ir džiugų krikščionišką liudijimą visiems, kurie atvyksta aplankyti Šv.Petro bazilikos ir susitikti su popiežiumi. Būkite paslaugūs ir kupini artimo meilės piligrimų atžvilgiu ir tarpusavyje“, – ragino popiežius.
Tačiau spėjama, kad D.R.Anrigas ne tik nesivadovavo artimo meilės principu, bet ir įsirengė erdvius, prašmatnius apartamentus virš kareivinių Vatikane. Spaudoje teigiama, kad tai galėjo perpildyti kukliame bute Šv.Mortos namuose gyvenančio Pranciškaus kantrybės taurę.
Portalui „La Nacion“ popiežius sakė žinąs, kad D.R.Anrigas pernai restauravo apartamentus, jie erdvūs, bet juk kariškis turi keturis vaikus.
Imigrantų temai itin jautrų popiežių apsispręsti pakeisti kariuomenės vadą galėjo pastūmėti ir viena abejotina šveicaro karjeros detalė. 2003 metais eidamas Glaruso kantono kriminalinės policijos vado pareigas jis sulaukė visuomeninės Raudonojo Kryžiaus organizacijos ir tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ kaltinimų šiurkščiai pamynus žmogaus teises.
Šios organizacijos teigė, kad narkotikų kontrolės reidą viename pabėgėlių centre surengęs D.R.Anrigo vadovaujamas būrys demonstravo smurtą, prievartą ir net seksualinį išniekinimą.
Bylą išnagrinėjęs teisėjas reido metu veidus po kauke slėpusius pareigūnus išteisino, bet buvo nustatyti kai kurie reglamentuojamo elgesio pažeidimai, ir D.R.Anrigas buvo nubaustas 500 Šveicarijos frankų (1405 litų) bauda.
Kalbėdamas apie aną įvykį šveicaras sakė, kad tai buvo patirtis, iš kurios galima pasimokyti, o per inauguraciją pareiškė, jog po dvylikos metų į gvardiečių gretas sugrįžta „Dievo paruoštas įvairiais būdais“.
Griežtą pakeis švelnus
Kilus spekuliacijoms dėl Šveicarų gvardijos pulkininko atleidimo Vatikanas jokių komentarų nepateikė. Tačiau savo sprendimą paaiškino pats popiežius.
„Tai yra tiesiog normali kaita, atnaujinimas, ir čia nieko keista. D.R.Anrigas niekuo nenusižengė ir nėra kaltas“, – griežtuolį teisino popiežius ir pulkininką pavadino šiaip jau puikiu žmogumi, geru kataliku ir šeimos vyru.
Pontifikas taip pat pridūrė, kad jųdviejų santykiai yra geri ir apie atleidimą juodu kalbėję jau prieš kelis mėnesius.
„Aš jam tiesiai pasakiau, kad noriu atnaujinimo, – sakė Pranciškus. – Tai ir tėra tas atnaujinimas, nes baigėsi D.R.Anrigo mandatas ir sveika žinoti, kad niekas neužsibūna poste amžinai.“
Kas po pusantro mėnesio stos į seniausios kariuomenės pasaulyje vado vietą, kol kas oficialiai nepranešama.
Kaip realiausias kandidatas į šį postą įvardijamas dabar papulkininkio laipsnį turintis Christophas Grafas. Prieš 27 metus Šveicarų gvardijos alebardininku tapęs Ch.Grafas laikomas viršininko priešingybe – šiltesne ir humaniškesne asmenybe.
Elitinis korpusas – ne visiems
Tapti ir išlikti Šveicarų gvardijos nariu nėra lengva. Pirmiausia – norint patekti į šią išskirtinę kariuomenę, reikia atitikti ne vieną reikalavimą.
Kaip teigiama oficialioje Šveicarų gvardijos paskyroje feisbuke, kandidatai turi būti atviri naujovėms, norėti išmokti naujų dalykų ir pažinti žmones iš viso pasaulio.
Tačiau vien tik entuziazmo nepakanka. Elitinio apsaugos korpuso nariais gali tapti tik bent vidurinį išsilavinimą turintys, privalomąją karinę tarnybą atlikę, nepriekaištingos reputacijos katalikai, nevedę, jaunesni nei 30 metų ir tarsi modeliai – bent 1,74 m ūgio Šveicarijos piliečiai.
Vis dėlto net ir atitinkant visus šiuos reikalavimus vieta popiežiaus kariuomenėje negarantuota. Kandidatai pirmuosius dvejus metus privalo kasdien mankštintis, mokytis savigynos ir kovos su alebarda įgūdžių, puikiai išmokti italų kalbą bei malonaus bendravimo.
Kiekvienas gvardietis privalo ne tik nuolat būti pasitempęs ir mandagus, bet ir prireikus už popiežių paaukoti gyvybę.
Visa tai reikia atlikti vilkint mėlyną-auksinę renesansinę uniformą su balta gofruota apykakle ir mūvint baltas pirštines, o kartais dar ir būnant su šarvais ir raudonomis stručio plunksnomis puoštu šalmu ant galvos. Lyg to nepakaktų, dar ir rankoje laikant maždaug 2,5 m ilgio alebardą.
Šiandien, nors Šveicarų gvardija ir atsako už popiežiaus saugumą, tikrieji šv.Petro įpėdinį saugantys gvardiečiai vilki į akis nekrintančius šiuolaikinius kostiumus ir yra ginkluoti moderniais ginklais. XVI amžiuje nenugalimais laikytų šveicarų funkcijos šiandien labiau reprezentacinės nei gynybinės.
Štai 1527 m. gegužės 6-ąją popiežių Klemensą VII užpuolus imperatoriaus Karolio V kariuomenei galvą paguldė 147 gvardiečiai. Likę 42 kariai sugebėjo išsivesti popiežių iš Vatikano rūmų pro slaptą išėjimą ir jį išgelbėti.
Dabar gerai parengti, ištikimybę Šventajam Sostui prisiekę gvardiečiai dieną naktį saugo pagrindinius įėjimus į Vatikano valstybę, popiežių ir jo rezidenciją, prižiūri tvarką per liturgines apeigas, audiencijas, ceremonijas Vatikane, stovi garbės sargyboje per popiežiaus laikomas mišias ir vykstant diplomatiniams vizitams, lydi popiežių apaštalinėse kelionėse.
Kadaise neprilygstamais alebardos meistrais laikyti gvardiečiai dabar šiuo ieties bei kirvio hibridu pamojuoja tik oficialiuose paraduose ir ceremonijose. O fizinį pranašumą jie labiau demonstruoja ne kovos lauke, bet Vatikano miesto futbolo aikštėje.
