Rašytojos Astridos Lindgren knyga „Pepė Ilgakojinė“ („Pippi Langstrump“) švedams yra tarytum nacionalinė vertybė, įkūnijanti pamatines lygybės idėjas.
Tad kai viena televizija nutarė pakeisti Pepės žodžius 1969 metais sukurtame seriale, švedai supyko, rašo „The New York Times“.
Transliuotojams pasirodė netinkamos dvi serialo scenos.
Vienoje mergaitė sako, kad jos tėvas yra „negrų karalius“, o kitoje Pepė, patempusi akių kraštelius, vaizduoja esanti azijietė.
Juodaodžius įžeidžiantis žodis buvo ištrintas, o antrosios scenos buvo iš viso atsisakyta.
Mirusios autorės A.Lindgren anūkas Nilsas Nymanas pasakojo, kad tuo metu, kai buvo parašyta „Pepė Ilgakojinė“, žodis „negras“ buvo vartojamas siekiant ne įžeisti, o „apibūdinti juodaodžius, kurie gyveno kitose pasaulio dalyse“.
Anot N.Nymano, jo senelė daug kartų sakė, kad šis žodis knygoje pasenęs, todėl televizijos įvykdyti pakeitimai atitinka ir autorės, ir kūrinio dvasią.
Vis dėlto dauguma švedų mano kitaip ir tokį transliuotojų žingsnį laiko „politine cenzūra“.
„Aš puikiai suprantu, kad žmones žeidžia žodis iš raidės „n“ ir niekuomet jo nevartoju, – kalbėjo žurnalistas Erikas Helmersonas. – Vis dėlto keisti televizijos serijas buvo didžiulis žodžio laisvės apribojimas.“
N.Nymanas mano, kad žmonės iš dalies piktinasi dar ir todėl, kad Pepė Ilgakojinė jiems „šventa“.
Mergaitė jiems švediškosios kultūros simbolis, kurio niekam nevalia liesti.
„Dėl kelių dalykų, kurie laikomi išskirtinai švediškais, verda mūšiai. Žmonės mėgina išsaugoti savo tautos įsivaizdavimą, – pasakojo dramaturgas Jonas Hassenas Khemiri. – Vis globalesniame pasaulyje sunku apginti šią naivią idėją ir nubrėžti aiškias ribas.“
Taip švedai pateko į keblią situaciją: žmonės nori ir toliau būti tolerantiški, tačiau jiems sunku atsisakyti savo kultūros detalių, net jei jos gali kitus įžeisti.
„Mes nesame rasistai! – šaržuodamas konfliktą dėl Pepės žodžių aiškino režisierius Bakeras Karimas. – Ir kad jau tokie nesame, tai gal išsaugokime šituos rasistinius stereotipus?“
