Panašu, kad Šiaurės Korėjos lyderis nuo vaikystės mokėsi imituoti „Pektusano kalno stiliaus“ rašyseną. Žurnalistai tame įžiūrėjo Kim Jong-uno pastangas įteisinti savo buvimą valdžioje. Korėjiečių kaligrafijos specialistai tokioje rašysenoje mato „lengvumą“ ir „vidinę jėgą“. Tokia rašysena turi bendrų bruožų ir su Europos diktatorių rašysena.
Pietų Korėjos dienraštis „The Chosun Ilbo“, pasakodamas apie Kim Jong-uno pasiekimus, pažymi, kad Kim šeimos rašysena Šiaurės Korėjoje laikoma „dailyraščio viršūne“, ir dabartinio šalies lyderio pastangos kopijuoti tėvo rašyseną reiškia jo pastangas legitimizuoti savo valdžią.
Šiaurės Korėjos vadovų autografai ir rašysenos labai gerai žinomi šalies gyventojams. „Pirmojo ir amžinojo“ prezidento Kim Il-sungo rašto maniera vadinama „Saulės stiliumi“, Kim Jong-ilo rašysena vadinama „Pektu kalno stiliumi“ - kalnų, nuo kurių jis, kaip manoma, kilęs, garbei, o jo motinos rašysena vadinama „saulės spindulių stiliumi“. Korėjos kaligrafijos specialistai apibūdina šias rašysenas kaip „novatoriškas, unikalias, lengvas ir pripildytas vidinės jėgos“.
Su Kim Jong-uno rašysena gyventojai susipažino dar jo valdymo pradžioje – 2012 m. pradžioje, kuomet jis išsiuntinėjo savo autografus darbininkams, tarnautojams ir įvairiems kolektyvams kaip padėką už jam atsiųstą „ištikimybės laišką“.
Tiesa, iki tikro pripažinimo, kokio sulaukė, pavyzdžiui, miręs Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, Šiaurės Korėjos lyderiui dar toli – H.Chavezo rašyseną kolegos įamžino, padarydami kompiuteriniu šriftu.
Diktatorių rašysenos – panašios
Diktatorių, kaip ir kitų unikalių žmonių, rašysenos nuolat sulaukia grafologų ir psichologų dėmesio – jie įsigudrino surasti šiose rašysenose bendrų bruožų.
Rusijos grafologė Larisa Drygal aiškina, kad Napoleono, Stalino ir Hitlerio rašysenos buvo praktiškai vienodos. „Labai daug dygliuotų, aštrių, kampuotų linijų. Tipiška šizoidinė asmenybės struktūra. Bet Stalino braižas riebesnis, jis buvo emocingesnis žmogus“, - sako grafologė.
Ji kartu su kolege Inesa Goldberg išanalizavo daugelio garsių asmenybių rašysenas. Pirmojo Rusijos imperatoriaus Petro I rašysena atskleidžia, kad jis turėjo psichologinių problemų ir jautė poreikį nuolat save įtvirtinti, ignoruodamas normas ir be ceremonijų kišdamasis į aplinkinių gyvenimus.
Įprasta jį laikyti progresyvių reformatoriumi, kuris rūpinosi paprasta liaudimi – bet rašysena aiškiai liudija gruboką, bejausmį kitų atžvilgiu prigimtį, žmogų, veikiantį asmeninio Ego interesų pagrindu, teikiantį pirmenybę jėgai, diktatoriškiems, brutaliems būdams“, - rašo straipsnyje mokslininkės.
Hitlerio rašysena - fanatiko
Hitlerio rašysenoje tyrėjos įžvelgė vidinį neharmoningumą ir nesubalansuotumą.
„Rašysena rodo tokio aštraus asocialumo ir individualizmo priežastis: tai buvo žmogus, pilna to žodžio prasme susirūpinęs tiktai vienu – absoliuto paieškomis.
Absoliutas prieštarauja tikrai realybei, bet jeigu tau būdingas atotrūkis, atsiribojimas nuo realybės, o taip pat žiaurumas ir nelankstumas, jeigu tavo širdyje – šaltis, ir viskam vadovauja galva, tuomet tu lengvai pateksi į dogmatizmo spąstus, absoliučios idėjos, „idealios ideologijos“ vaikymąsi.
Ir būtent toks mąstymas, tai yra, nelankstumas, prisirišimas prie absoliučių dogmų ir prie visa ko matymo tik juoda ir balta spalvomis, būdinga Hitlerio rašysenai ir asmenybei. Tai išties dogmatiško fanatiko, žiauraus ir atkaklaus, labai kategoriško, nesiklausančio kitų nuomonės, tiesiog jos nepriimančio, rašysena“, - pažymi grafologės.
Stalino rašysena – neverto pasitikėjimo žmogaus
Sovietų laikais ilgai buvo neigiamas grafologijos kaip mokslo objektyvumas – ir tai susiję su Stalino rašysena. Manoma, kad akademikas Bechteliovas, susidomėjęs ryšiu tarp rašysenos ir asmenybės tipo, neatsargiai pasidalijo su kolegomis išvadomis apie tautų vado psichikos sutrikimą.
Šiuolaikiniai tyrinėtojai visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Stalino braižas – sunkiasvoris ir stiprus, jame galima įžiūrėti žiaurumą, atžagarumą ir neharmoningumą.
„Remiantis grafiniais nelojalumo ir uždarumo požymiais, besiribojančiais su įtarumu ir paranoidiškumu, pasireiškiančiais iškreiptomis formomis, trikampėmis raidėmis, žemyn einančiomis eilutėmis, grubiais štrichais ir kampuotumu, galima daryti išvadą, kad Stalino žodis absoliučiai nieko nereiškė.
Jo kredo buvo „visur priešai“, „negalima niekuo pasitikėti“, „žmogus žmogui vilkas“, „mano tikslui geros visos priemonės“. Jis buvo žmogus, nenusipelnantis pasitikėjimo, gebantis meluoti į akis.
Staigiai pasirodančios statmenos raidės – bandymai save kontroliuoti, kuriuos bandė sau taikyti Stalinas, bandymai atsitraukti du žingsnius atgal, apsidairyti, elgtis atsargiai. Bet rašysenos nepastovumas ir kintamumas liudija, kad iki tikros savikontrolės jam buvo toli“, - daro išvadą mokslininkės.
V.Putino tyrinėti nedrįsta
Rusijos prezidento Vladimiro Putino rašysenos šios šalies grafologai iš peties tyrinėti dar nedrįsta. Tačiau yra pasirodę jopiešinių analizių.
Pernai rugsėjį V.Putinas sulaukė psichologų dėmesio, savo aplankytos mokyklos lentoje nupiešęs „katę iš užpakalio“.
Mokslininkai tada padarė išvadą, kad „dailininkas“ - nemėgstantis žmonių ir uždaras, pretenduoja į originalumą, bet neturi kūrybinių sugebėjimų.
Taip pat buvo spėjama, kad piešinio neproporcingumas rodo neatitikimą tarp V.Putino emocinės sferos ir kūniškų poreikių.
O vertikaliai iškelta katės uodega buvo įvertinta kaip falo simbolis.
Parengė Jurgita Noreikienė
