Gerbėjai nebepageidauja gauti parašo ant knygos – tai juk taip senamadiška. Jie nori, kad žvaigždės kartu su jais papozuotų autoportretams, daromiems išmaniuoju telefonu. Į Oksfordo žodyną su trenksmu įsibrovęs ir populiariausiu ne taip seniai pripažintas žodis „selfie“, arba asmenukė, kai kam tapo tikru galvos skausmu.
Pavyzdžiui, Londono teatrų vadovams tai kelia susirūpinimą. Pasak jų, aktoriai vis daugiau laiko praleidžia po pasirodymų pozuodami nuotraukoms kartu su gerbėjais.
Skirta socialiniams tinklams
Kompanijos „Cameron Mackintosh“, kuriai priklauso keletas Vest Endo teatrų, tarp jų ir garsusis „Wyndham’s“, generalinis direktorius Nickas Allottas sako, kad asmenukė išties pakeičia autografus.
„Ypač kietakakčiams kolekcininkams, nes auga socialinių tinklų, tokių kaip „Instagram“, „Twitter“, „Snap Chat“ ir t.t., įtaka“, – teigia N.Allottas.
Amerikiečių dainininkė Taylor Swift taip pat tvirtina, kad autografai jau paseno, ir prisipažįsta, jog nuo „iPhone“ su į priekį atsukta kamera atsiradimo jos niekas nebeprašo parašų.
Pasibaigus vienam populiariausių Vest Endo spektaklių „Skylight“ („Dangaus šviesa“), žvaigždės, tarp jų ir Carey Mullingan bei Billas Nighy, turėjo praleisti 15 minučių pozuodamos su dešimtimis gerbėjų asmenukėms, kurios po to keliamos į „Twitter“ ir kitus socialinius tinklus.
„Jiems patinka tai daryti, bet tai jų pačių reikalas, mes nedarome jiems jokio spaudimo“, – sako „Skylight“ prodiuseris Robertas Foxas.
Londone spektaklį žiūrėjusi rusė Anastasija Glagoleva po to parašė: „Pažiūrėjusi „Skylight“, vaikščiojau aplink ir laukiau 10 minučių, kol išėjo Billas Nighy. Keletas žmonių jo paprašė su jais nusifotografuoti, aš pasekiau jų pavyzdžiu. Nesu to prašiusi jokios garsenybės, tik Billo Nighy, bet jis turi tokį didžiulį talentą.“
25 metų britų aktorius Tomas Batemanas, Noelo Cowardo teatre vaidinantis bardą pjesėje „Įsimylėjęs Šekspyras“, pasakoja, kad gerbėjai jo labai dažnai prašo papozuoti asmenukėms.
„Kai kurie po to atsispausdina nuotrauką ir kitą kartą ateina, kad pasirašyčiau“, – sako jis.
Asmenukių mada toli gražu neapsiriboja vien aktoriais ar dainininkais. Gerbėjai prašo su jais fotografuotis ir politikų, tokių kaip britų premjeras Davidas Cameronas ar JAV prezidentas Barackas Obama. Asmenukei yra pozavęs netgi Romos popiežius Pranciškus.
„Self“ klestėjimo erdvė
Psichologas, Vidinio įvaizdžio studijos vadovas Andrius Kaluginas aiškina, kad nusifotografuoti asmenukei šalia žvaigždės daugeliui paprasčiau nei paprašyti, kad žmogus pasirašytų.
Fotografavimas netgi tampa savotiška prievartos forma, jau nekalbant apie nepagarbą. Ypač jeigu žmogus gerbėjų užklumpamas netikėtai.
„Jeigu esu žvaigždė, greičiausiai jau esu gavęs tiek to dėmesio, kad tikrai nenorėčiau, jog su manimi fotografuotųsi kiekvienas praeivis, juo labiau kad tai platintų socialiniuose tinkluose“, – įsitikinęs A.Kaluginas.
Vienas garsus Lietuvos atlikėjas psichologui yra pasakojęs, kaip prie jo gatvėje pribėgo pora jaunuolių ir puolė fotografuotis.
Jam tai buvo visai nemalonu, tačiau toje situacijoje jis buvo bejėgis. Apibarti gerbėjai pasitraukė, bet tuoj pat daugybė idiotiškų nuotraukų atsirado socialiniuose tinkluose.
Poreikį „Facebook“ ar „Twitter“ raportuoti kiekvieną gyvenimo smulkmeną A.Kaluginas vadina šių dienų narcisizmu. „Iškepiau grybą, vaikas pirstelėjo, šuniukas nusižiovavo – toks dabartinis „Facebook“. O tarp viso to – ir kokie nors rimtesni įvykiai“, – sako psichologas.
Socialiniai tinklai – pagrindinė „self“ kultūros klestėjimo erdvė. „Negaliu pasakyti, ar tai gerai, ar blogai – tiesiog ji dabar yra dominuojanti“, – aiškina A.Kaluginas.
„Self“ kultūra reiškia, kad žmonės demonstruoja save. Nors tai niekam neįdomu, jie vis tiek nori žūtbūt atkreipti į save dėmesį per įvairias smulkmenas. „Facebook“ patiktukai jiems atstoja normalią pagyrą.
Susvetimėjimas su savimi
Dėl poreikio demonstruotis socialiniuose tinkluose neretai nukenčia tikrasis žmogaus „aš“. Būna atliekami veiksmai, kurie tikrovėje neteikia malonumo ir nėra pačiam įdomūs, tačiau jie daromi tam, kad būtų galima parodyti socialiniame tinkle.
„Labai dažnai galimybė į „Facebook“ ar „Twitter“ įdėti kokią nors keistą nuotrauką ar pasidalinti visiškai nereikšmingu ir neįdomiu įvykiu yra vienintelis motyvas, skatinantis tai daryti“, – sako A.Kaluginas.
Anksčiau žmogus ką nors darydavo dėl prasmės, naudos, įdomumo, savirealizacijos, o dabar – tam, kad įdėtų į „Facebook“. Psichologas tai vadina susvetimėjimo su pačiu savimi forma. Kad ir kaip keistai skambėtų, „self“ kultūra kaip tik ir pasižymi susvetimėjimu.
Tai – klestinčio narcisizmo kultūra, būdinga tiek vyrams, tiek moterims. Bet klasikiniam narcizui pakako savimi grožėtis pačiam, o šiuolaikiniams socialinių tinklų narcizams būtina, kad pastebėtų kiti.
„Negavęs patiktukų jis jaučiasi labai prastai. Klasikinis narcizas – žmogus, tiesiog esantis apie save labai geros nuomonės. Jis mano, kad yra Dievas, grožio etalonas, ir jam to pakanka.
O „self“ kultūros narcizui tikrai nepakanka, kad jis labai muzikaliai pirstelėjo. Jam reikia tai įrašyti, įkelti į socialinį tinklą ir gauti patiktukų, kitaip tariant, reikia atgalinio ryšio“, – aiškina A.Kaluginas.
Ne dalyviai, o stebėtojai
Kuo daugiau atgalinio ryšio jis gauna, tuo geriau jaučiasi. Kai kurie netgi nebesugeba jausti malonumo, jeigu nėra galimybės socialiniame tinkle pademonstruoti, kaip jiems malonu. Užuot mėgavęsi skaniu maistu, jie fotografuoja lėkštę, užuot grožėjęsi akimirka, puola fotografuoti.
Žinoma, tarp viso šito pasitaiko ir išties nuoširdžių bandymų pasidalyti su kitais tuo, kas pamatyta, ar išgyventais gražiais jausmais.
Psichologui kur kas baisesnis atrodo kitas reiškinys – kai žmonės, prieš akis vykstant kam nors baisaus, skuba ne padėti, o puola filmuoti ar fotografuoti.
Muštynės, nuo dviračio nukritęs žmogus, avarija vertinami kaip galimi „YouTube“ ar „Instagram“ vaizdeliai ir skubama juos fiksuoti, tarsi tai nebūtų realus skausmas, vykstantis prieš akis.
Nebelieka atjautos, stebėtojas, pats nesuvokdamas, jaučiasi taip, lyg realius įvykius matytų ir vertintų per neperžengiamą sieną – kompiuterio ekraną.
Jis iš anksto vertina prieš akis vykstantį įvykį kaip „YouTube“ vaizdelį, kurį galima pasižiūrėti, pasijuokti ir nueiti sau.
„Jis iš anksto vertina situaciją pagal tai, ar galima tai po to įkelti į „Facebook“ ar „YouTube“, ar ne. Nežinau, ar tai reikia vadinti grėsme, ar tiesiog kultūros metamorfoze, evoliucija, bet tai vyksta“, – sako A.Kaluginas.
Madinga manija pavojinga gyvybei
21 metų meksikietis Oscaras Otero Aguilaras neseniai ūždamas su draugais sugalvojo padaryti autoportretą su užtaisytu ginklu. Tačiau apgirtęs vaikinas susipainiojo ir, užuot nuspaudęs telefone esantį fotografavimo mygtuką, nuspaudė pistoleto gaiduką.
O.O.Aguilaras, dirbęs gyvūnų prekių parduotuvėje, buvo užkietėjęs asmenukių gerbėjas – jis labai mėgo į socialinius tinklus kelti autoportretus.
Jo 57 metų kaimynas Manfredo Paezas pasakojo: „Išgirdau šūvį, o tada šauksmą, ir supratau, kad kažkas sužeistas. Iškart paskambinau policijai. Kai pareigūnai atvažiavo, jis dar buvo gyvas.“
O.O.Aguilaras buvo rastas su šautine žaizda galvoje, bet vežamas į ligoninę mirė. Policija suėmė kartu su juo girtavusį draugą.
Tyrimas dar vyksta, bet policija linksta prie versijos, kad vyro mirtis buvo nelaimingas atsitikimas darant asmenukę, kuri turėjo būti įkelta į socialinius tinklus.
O.O.Aguilaras anksčiau buvo paviešinęs daug asmenukių, kuriose pozavo su alkoholiniais gėrimais, automobiliais, motociklais ir daugybe patrauklių moterų.
