Karalienė į didžiausią britų karo laivą trenkė viskio butelį

Karalienė suteikė savo vardą naujajam 65 tūkst. tonų lėktuvnešiui „HMS Queen Elizabeth“.

88-erių monarchė, kuri ceremonijoje dalyvavo kartu su savo vyru princu Philipu, pasakė, kad būsimasis Didžiosios Britanijos flagmanas „reiškia naują fazę mūzų laivyno istorijoje“.

„Kad ir kur šis laivas tarnautų, kokias užduotis jam būtų keliamos, tegu visi, kas jame tarnauja, žino, kad šią dieną jis palaimintas mūsų maldomis už sėkmę ir saugų grįžimą į ramius vandenis“, – pasakė karalienė.

„Aš suteikią vardą šiam laivui – „Queen Elizabeth“. Dieve sergėk jį ir visus juo plaukiosiančius“, – pažymėjo Elizabeth II.

Tada ji paspaudė tam tikrą mygtuką, kad butelis Boumoro salyklinio viskio iš Škotijos salos Ailos sudužtų į laivo bortą.

Kadangi ceremonija vyko Škotijoje, per tradicinę laivo „krikštynų“ ceremoniją panaudotas viskio, o ne labiau įprasto šampano butelis.

Edinburgo pilis nušvito mėlyna spalva prieš renginį, kuris Škotijai turi simbolinę reikšmę, kai regionas ruošiasi rugsėjį balsuoti dėl nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos.

Ministras pirmininkas Davidas Cameronas pasakė, kad šis laivas „bus Britanijos jūrų galios ieties smaigalys ateinančią pusę amžiaus“.

Vėliau virš laivo praskrido oro akrobatų eskadrilė „Red Arrows“, papuošusi dangų raudonais, baltais ir mėlynais dūmais.

Gynybos sekretorius Philipas Hammondas sakė, kad „HMS Queen Elizabeth“ atspindi viską, kas geriausia Britanijoje.

„Šis laivas – didžiausias, kokį kada nors yra turėjęs Karališkasis karinis jūrų laivynas – yra puiki Jungtinės Karalystės demonstracija: prie jo (pastatymo) prisidėjo darbininkai iš visos Sąjungos“, – jis pareiškė prieš tą renginį.

Ankstesnei lėktuvnešių kartai atstovavo „HMS Illustrious“, kuris prieš artėjančią ceremoniją prisišvartavo Rosaito uoste – tačiau jis nublanksta lyginant su naujuoju laivu, kuris yra triskart didesnis.

Antrasis šios klasės lėktuvnešis „HMS Prince of Wales“ taip pat bus pastatytas pagal projektą, kurio bendra vertė turėtų siekti 6,2 mlrd. svarų (26,9 mlrd. litų).

Per vardo suteikimo ceremoniją sudaužytas viskio butelis iš varyklos „Bowmore Distillery“, veikiančios Ailos saloje nuo 1779 metų, nes karalienė anksčiau buvo apsilankiusi toje įmonėje su oficialius vizitu.

„Kaip žmogus, užaugęs Ailoje, žinau, kaip svarbu bus salos bendruomenei, jog jų viskis atliko svarbiausią vaidmenį tokia svarbia proga“, – prieš ceremoniją sakė Škotijos sekretorius Alistairis Carmichaelas.

„Pasaulinės klasės viskis ir pasaulinės klasės laivų statyba – du iš geriausių Škotijos produktų, todėl penktadienio ceremonija bus ypatinga diena, kai mes sujungsime juos abu“, – pridūrė jis.

65 tūkst. tonų talpos laivas dar turės būti įrengtas, o aktyviąją tarnybą jis turėtų pradėti 2017 metais.

Renginys, per kurį 4 000 žmonių susirinko vienoje Škotijos laivų statykloje stebėti, kaip karalienė sudaužo škotiško viskio butelį į lėktuvnešio korpusą, turi svarbią politinę potekstę.

Škotija rugsėjo 18-ąją balsuos referendume dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės, o šio regiono nepriklausomybės priešininkai tikisi, kad naujojo karo laivo „krikštynos“ primins škotams, jog daugelis jų darbo vietų smarkiai priklauso nuo Britanijos gynybos sektoriaus.

Kaip nurodo Britanijos vyriausybė, šiame sektoriuje Škotijoje dirba per 12,6 tūkst. žmonių, ir apie 4 000 darbo vietų tiesiogiai susijusios su lėktuvnešių statybos projektu.

Ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kuris pasisako už dabartinės padėties išsaugojimą, irgi dalyvauja šiose iškilmėse. Ceremonijos išvakarėse jis sakė, kad škotams būtų saugiau per referendumą balsuoti prieš nepriklausomybę.

Nors Britanija apkarpė gynybos sektoriaus finansavimą, šalies karinių išlaidų suma išlieka ketvirtoji didžiausia pasaulyje; D.Cameronas, vadovaujantis Konservatorių partijai, sako, kad nepriklausomai Škotijai būtų sunku pagal ginkluotąsias pajėgas lygiuotis su Britanija.

Škotijos nacionalistai tokius argumentus atmeta, sakydami, kad jų regionui nereikalingi Britanijos branduoliniai ginklai ir kad jam apskritai nereikėtų tokios stiprios kariuomenės.

Britanija karines išlaidas per pastaruosius ketverius metus apkarpė apie 8 proc. pagal vyriausybės planą sumažinti rekordinį biudžeto deficitą. Dėl šios priežasties šalies armija iki 2020 metų taps mažiausia nuo XIX amžiaus pradžioje vykusių karų su Napoleonu.

Karališkosios jūrų pajėgos taip pat smarkiai nukentėjo.

1995-aisiais jos turėjo 50,5 tūkst. narių, tačiau dabar jų belikę 33 350. Pats laivynas taip pat sumažėjo. 2005 metais jis turėjo 11 eskadrinių minininkų, 20 fregatų ir 11 taktinių povandeninių laivų. Dabar belikę šeši minininkai, 13 fregatų ir septyni povandeniniai laivai.

„HMS Queen Elizabeth“ turėjo būti vienas iš dviejų šios klasės lėktuvnešių, bet antrojo laivo likimas vis dar nenuspręstas.

Jo statyba jau pradėta, tačiau vyriausybė dėl šio projekto įgyvendinimo apsispręs ne anksčiau nei ateinančių metų antroje pusėje, kai bus peržiūrėtos karinės išlaidos. Gynybos ekspertai sako, kad projektas gali būti įšaldytas arba parduotas.

Britanija taip pat dar nėra užsakiusi naikintuvų savo lėktuvnešiams. Iš pradžių jų planuota nupirkti 138, tačiau kol kas vyriausybė įsipareigojusi įsigyti tik 48, ir trys orlaiviai jau nupirkti mokymo tikslams.

Tačiau tikimasi, kad šiais metais bus pateiktas 5 mlrd. dolerių vertės užsakymas pirkti 14 itin sunkiai radarais susekamų naikintuvų „Lockheed Martin F-35“.

Sprendimas dėl antrojo lėktuvnešio – „HMS Prince of Wales“ – bus priimtas naujos vyriausybės, kuri bus išrinkta ateinančių metų gegužę.