Nuo X a. Kinijoje gyvavo paprotys suveržti moters pėdas raiščiais, kurie neleistų kojai augti. Taip deformuotas moters pėdos vadintos „lotoso pėdomis“ dėl savo formos.
Kinijoje mažos, sutvarstytos pėdos buvo grožio ir aukštos kilmės simbolis, erotiškumo viršūnė. Jos leisdavo susirasti geresnį vyrą, todėl net ir nekilmingos merginos specialiai deformuodavo savo kojas norėdamos privilioti turtingą jaunikį.
Tradicija, kurią pradėjo Songų dinastija, buvo uždrausta 1911 m. Tačiau kaimo vietovėse jos laikytasi dar maždaug trisdešimt metų, o vėliau, valstybės įsakymu, nuo moterų kojų tvarsčiai buvo nuimami priverstinai.
Honkongo fotografė Jo Farrella pašventė 8 metus dokumentiniam fotografijos projektui, kuriuo norėjo atskleisti paskutinių Kinijos moterų, turinčių „lotoso pėdas“, gyvenimo ypatumus.
Projekte dalyvavusioms moterims šiuo metu yra maždaug 80-90 metų. Visos jos – ūkininkės, kurios gyvena ir dirba kaimo vietovėse.
„Šios moterys yra vienos nuostabiausių, kilniausių, dosniausių ir supratingiausių, kokias tik esu sutikusi,“- tvirtino J. Farella.
Menininkės nuomone, nors dabar kojų veržimo tradicija atrodo barbariška ir žiauri, tais laikais „lotoso pėdos“ buvo aukšto statuso įrodymas. Procedūra dažniausiai būdavo atliekama turtingoms moterims, kurioms nereikėjo dirbti, būdavo atliekama skausminga pėdų sutvarstymo procedūra.
Pėdos būdavo išmirkomos šiltame žolelių ir gyvūnų kraujo mišinyje, kad suminkštėtų. Kojų pirštų nagai būdavo kiek įmanoma trumpiau nukerpami, o pačius pirštus lenkdavo žemyn link kulno kol šie lūždavo.
Sulaužyta ir deformuota pėda būdavo stipriai apvyniojama tvarsčiais. Vėliau juos reguliariai atrišdavo, koją nuplaudavo, pamasažuodavo ir pėdą surišdavo dar stipriau.
J. Farella tikisi, kad užbaigtas jos projektas pagelbės antropologiniams tyrimams, o jos darytos moterų nuotraukos galės būti eksponuojamos muziejuose.
Fotografės teigimu, kiekvienoje kultūroje egzistuoja tam tikri moters grožio standartai, dėl kurių kūnas modifikuojamas.
Vakaruose tai daroma leidžiant botokso injekcijas ir didinat krūtis. Kitose šalyse kūnas yra tatuiruojamas, veriami auskarai. Vidurio Rytuose ir kai kuriose Afrikos šalyse paplitęs moterų lytinių organų apipjaustymas. Tuo tarpu karalienės Viktorijos laikais moterims būdavo pašalinamos kelios poros šonkaulių, kad būtų sukurta tuo metu visus žavėjusi smėlio laikrodžio figūra.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
