Įtariamuoju tapo iš Ukrainos atvykęs Tomašas, pagal tautybę – vengras. Pagal dokumentus jam ką tik, tai yra, jau po sulaikymo, suėjo 13 metų. Tačiau tyrėjai ir teisėjai nusprendė, kad Tomašui jau daugiau kaip 16 metų.
Įtariamas telefono vagyste
Suimtojo amžių medikai nustatė pagal dantis ir lytinio organo dydį, tvirtina berniuko artimieji.
Į Maskvą Tomašas atvyko 2014 m. su teta. Moteris turi jo gimimo liudijimą ir notaro patvirtintą berniuko mamos leidimą persivežti jį per Ukrainos-Rusijos sieną. Visuose dokumentuose nurodyta gimimo data – 2001 m. balandžio 19 d.
Pagal tyrėjų versiją, kovo 27 d. Tomašas pavogė mobilųjį telefoną, tada jį su drauge sulaikė Maskvos policininkai. Pats paauglys tvirtina, kad vagystę įvykdė jo draugė, ir ji davė jam telefoną į rankas tiesiog pažiūrėti.
Tomašas buvo nuvežtas į tardymo izoliatorių. Toks beprecedentis Rusijos teisėsaugos sprendimas suglumino net prižiūrėtojus. „Tokio atvejo, kiek mūsų atmintis siekia, dar niekada nebuvo, - sako jie. - Pagal įstatymus baudžiamoji atsakomybė apskritai gali grėsti tik nuo 16 metų. Nuo 14 metų galima į ją patraukti tik už ypač sunkius nusikaltimus. O Tomašas nieko siaubingo nepadarė“.
Kalėjimo prižiūrėtojai Tomašą apibūdina kaip gerą ir ramų berniuką, kuris iš karto pelno žmonių simpatijas. Kiek vyresnis jis atrodo nebent dėl tankių kūną dengiančių plaukelių.
Izoliatoriuje Tomašas yra vienintelis sulaikytasis, kaltinamas telefono vagyste. Paprastai už tokius nusikaltimus skiriamas namų areštas.
Suimtojo, turinčio „per didelį penį“, sveikata sparčiai blogėja. Berniukas pradėjo atsikosėti krauju, priepuoliai trinka iki pusvalandžio ir ilgiau.
Sodina nėščiąsias ir neįgaliuosius
Tačiau Rusijos teismų sistema ne itin išranki, į areštines patenka ne tik vaikai, bet ir invalidai bei motinos su kūdikiais. Kai kuriais atvejais tai baigiasi įtariamųjų ar jų vaikų mirtimi.
Pavyzdžiui, prieš trejus metus moterų pataisos darbų kolonijoje mirė 4 mėnesių mergaitė, „užspringusi skrandžio turiniu“ - tai yra, užspringusi maistu. Paaiškėjo, kad tragedija įvyko, nes nebuvo kam prižiūrėti kūdikio.
Mergytės motina, čigonė Marija Šilinskaja, buvo suimta 2010 m. lapkričio 7 d. už narkotikų platinimą. 2011 m. gegužės 16-ąją ji kalėjimo ligoninėje pagimdė dvynukus (antrasis kūdikis – berniukas), ir jau kitą dieną buvo sugrąžinta į sulaikymo įstaigą, o naujagimiai buvo paimti į kolonijos vaikų namus.
Giminaičiai tvirtino, kad nuo tada Marija vaikų nematė. Tėvas, kuris nebuvo oficialiai susituokęs su moterimi, visą tą laiką bandė pasiimti vaikus, bet nesėkmingai.
Pagal įstatymus motina, net jeigu būtų nuteista (o šiuo atveju tiktai vyko tyrimas), galėtų be apribojimų bendrauti su vaikais. Bet kažkas priėmė sprendimą vaikus apgyvendinti askirai nuo motinų, ir taip pat – už grotų. Matyt, kalėjimo vadovybei pasirodė per daug rūpesčių forminti vaikus į paprastus miesto vaikų namus, ir taip įvyko tragedija.
O pernai didelio atgarsio sulaukė 25 metų maskvietės Margaritos Čarykovos istorija. Neįgali mergina buvo apkaltinta vartojusi narkotines medžiagas, nors tai buvo nuskausminamieji. Dėl to jai tiesiogine to žodžio prasme teko gyvai pūti kalėjime, o po to ji dar buvo nuteista 6,5 metų laisvės atėmimo lygtinai.
Parengė Jurgita Noreikienė
