Neįprasti laidojimo būdai
Slavomiras Gorka, kuris vadovavo turgavietės kasinėjimams Pamario Kamenio mieste Vakarų Pomeranijoje, vietiniam naujienų portalui pasakojo, kad keli neįprasti laidojimo bruožai „rodo, kad tai - vampyrų kapavietė“.
Dantys išimti, į burną įdėtos akmens skeveldros, o koja persmeigta basliu - manoma, tam, kad mirusysis neprisikeltų.
Tai – ne pirmas vampyrų laidojimo atvejis, aptiktas Lenkijoje. Praėjusią liepą Glivicių mieste vykstant statyboms archeologai atrado skeletus su nukirstomis ir tarp kojų padėtomis galvomis. Ir Glivicių, ir Pamario Kamenio kapai yra iš XVI amžiaus.
Tokie laidojimai kelia šiurpą, tačiau jie atitinka ankstyvaisiais Viduramžiais egzistavusį lenkų liaudies mitą apie vampyrus. Tais laikais Rytų Europoje vyravo didelė vampyrų baimė.
Problemų sukeldavo numirę
„Lenkijos vampyrai išsiskiria tuo, kad jie valgo savo kūną ir įkapes, kai keliasi iš mirties,“- pasakojo Titusas Hjelmas, kuris University College London dėsto kursą apie vampyrus. Jis prideda, kad tai paaiškintų, kodėl skeletai burnose turėjo akmenis.
T. Hjelmas aiškina, kad lenkai turėjo savų priežasčių bijoti prisikeliančių vampyrų.
„Pasak kai kurių šaltinių, lenkai manė, kad vampyrais gimstama, o ne tampama, - pasakoja jis. - Jie buvo normalūs žmonės, kurie galėjo gyventi įprastą gyvenimą, o ne buvo aristokratai atokiose pilyse. Problemos prasidėdavo tik jiems mirus. Jie galėdavo grįžti į šeimyninį gyvenimą ir net apvaisinti savo žmonas“.
Taigi, tokios teorijos galimai atsispindi priemonėse, kurių imtasi laidojant. T. Hjelmas prideda, kad suvokimas, jog vampyrai yra nakties padarai, atsirado tik neseniai, po 1922 m. Filmo „Nosferatu“.
Nėra vieno atsakymo
Vis dėlto, kai kurie ekspertai spėja, kad nereikėtų šių laidojimo būdų vienareikšmiškai pakrikštyti kaip skirtų vampyrams.
Kamilas Kajkowskis, archeologas dirbantis Vakarų kašubijos muziejuje Bytuve, pripažįsta, kad kasinėjimų Lenkijoje metu buvo atrasta daugybė neįprastų mirusiųjų laidojimo būdų. Dažniausiai pasitaikantys buvo tokie, kai kūnai guli ištiesti, be galvų ar padengti akmenimis. Bet negalima atmesti ir idėjos, kad toks laidojimas galėjo būti bausmė nusikaltėliams, o ne vampyrams.
Visgi ir K.Kajkowskis pripažįsta, kad šie naujausi atradimai iš tiesų neįprasti.
„Perdurtas šlaunikaulis ir akmuo burnoje aiškiai rodo, kad tai buvo neįprastas laidojimo būdas su ritualiniais elementais,“- sako muziejaus atstovas. Anot jo, akmuo burnoje tartum skirtas sukurti antgamtinį barjerą tarp gyvųjų ir mirusiųjų.
Vykdys tolesnius tyrimus
Tokios keistos apeigos neegzistavo tik Viduramžių Lenkijoje. K.Kajkowskis pasakoja, kad paskutinis tokio neįprasto laidojimo atvejis buvo užfiksuotas 1913m. Kalbant apie skeletus rastus praėjusiais metais, muziejaus atstovas mėgina spėti, kad jų galvos buvo nukirstos ir padėtos tarp kojų, kad numirėlis nepasiektų jos paimti ir užsidėti atgal ant galvos.
Vampyrų ar ne, keisti istoriniai kapai Lenkijoje parodo, kad šalyje būta gilių įsitikinimų dėl ritualinių kai kurių asmenų laidojimo būdų. Leszeka Gardela iš Archeologijos instituto Žešuve šiuo metu atlieka mokslinį tyrimą norėdama išsiaiškinti šį fenomeną.
„Neįprastos laidojimo praktikos žavi lenkų mokslininkus nuo 1950-ųjų, kai buvo atrastas pirmas toks atvejis, - pasakoja ji.- Tačiau kol kas tai lieka neatskleista tarptautinei bendruomenei. Pats laikas tai pakeisti“.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
