Barzdota šokėjos mumija pasirodė esanti vyro

Mumija, aprengta rausvu sijonu ir atrodanti lyg turėtų krūtis, į Britų muziejų atgabenta 1835 m. moters karste.

Tad visai nenuostabu, kad ilgus dešimtmečius ekspertai iš Egipto atkeliavusią mumiją laikė gerai išsilaikiusiais šokančios moters palaikais.

Tiesa, klausimų dėl lyties visuomet kėlė balzamuotojo ant mumijos veido nupiešta barzda. Tačiau labiausiai lytimi suabejota, kai 1960 m. mumija buvo peršviesta rentgeno spinduliais.

Po tyrimų kompiuterinės tomografijos aparatu pagaliau buvo išsiaiškinta, kad iš tiesų tai – suaugusio vyro mumija. O moteriškomis formomis laikyti iškilimai tebuvo įdėti audinio gniutulai.

Panašus kamšalas buvo įdėtas ir šlaunims pastorinti. Mokslininkai mano, jog abi šios kūno dalys buvo prikimštos neatsitiktinai. Gali būti, kad vyras buvo stambaus sudėjimo ir apvalių formų, todėl balzamuotojas norėjo atkurti tikrąją jo išvaizdą.

Tyrimais taip pat pavyko nustatyti, kad vyras buvo mažiausiai 20 metų amžiaus, o jo ūgis buvo apie 1,70 metro. Jis buvo netekęs penkių dantų ir galimai kentėjo didelius skausmus dėl pūliuojančių likusiųjų.

Johnas Tayloras, Britų muziejaus Senovės Egipto ir Sudano departamento kuratorius pasakojo: „Ši mumija yra labai neįprasta. Jos rankos, kojos bei visų galūnių pirštai susukti į audinį atskirai, o ne kartu su kūnu. Pasaulyje yra tik kelios tokios mumijos.“

Britų muziejaus atstovas taip pat spėliojo, ką galėtų simbolizuoti odinis diržas ir keletas lininių juostų ant mirusio vyro kūno. Panašūs aksesuarai vaizduojami Egipto šokėjų paveikslėliuose, todėl neatmetama interpretacija, kad mumija yra šokėjo.

Iš pradžių mumija buvo britų generalinio konsulo Egipte Henry Salto egiptietiškos antikvarinės kolekcijos dalis. Manoma, kad ji paimta iš kapo Tėbuose, tačiau nėra tai įrodančių dokumentų.

Kai Britų muziejus nusipirko eksponatą aukcione, įrašuose buvo užfiksuota, kad ant liemens mumija turėjo trumpą sijoną ar kiltą, kuris kažkada buvo rausvas, tačiau spalva jau beveik nublukusi. Kūnas buvo mediniame karste su moterišku vardu Mutemmenu.

Ant karsto užrašyta data 1300–1200 metai prieš Kristų, tačiau J.Tayloro teigimu, mumifikavimo stilius norint atkurti realų, o ne idealizuotą mirusiojo kūną egzistavo daug vėlesniu laikotarpiu. Ant tvarsčių taip pat nėra jokio užrašų ar užuominų, leidžiančių identifikuoti mirusįjį.

Muziejaus atstovas tvirtina, kad vienintelis jiems tiksliai žinomas dalykas yra tai, kad žmogus buvo kilęs iš aukštą statusą turėjusios šeimos. Tai galima suprasti iš to, kaip kruopščiai pasirūpinta kūnu.

J.Tayloras taip pat pasakoja, kad ant kūno rasti keli įdomūs simboliai. Vienas jų – auksinis lapas. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad dievai turi auksinę odą, todėl tokiu simboliu norėta mirusįjį sudievinti. Kitas simbolis, nupieštas ant abiejų kelių, – lotoso žiedas, simbolizuojantis atgimimą.

Netinkamame karste palaikai galėjo būti uždaryti, nes egiptiečiai galėjo naudoti tuos pačius karstus skirtingiems žmonėms laidoti. Arba į kitą karstą mumiją galėjo įdėti XIX amžiaus senienų prekeiviai, kurie kartu pardavinėdavo geros kokybės prekes, kad gautų didesnį pelną, ir nesirūpino, kad jos nedera viena su kita.

Vyro, gyvenusio antrajame mūsų eros amžiuje, kai Egiptą valdė romėnai, elektroninis tyrimas sudaro dalį naujos Londone atidaromos parodos. Lankytojai galės pamatyti interaktyviąją ekspoziciją, kurioje po sluoksnį mumija virtualiai atvyniojama.

Vyras yra viena iš aštuonių mumijų, kurios buvo virtualiai išnagrinėtos muziejaus parodoje „Senovės gyvenimai, nauji atradimai“. Šie vyrai, moterys ir vaikai gyveno prie Nilo upės krantų Egipto ir Sudano teritorijose nuo 3500 m. prieš Kristų iki 700 metų. Jų gyvenimas ir mirtis dabar atskleisti labai detaliai.

Visi vaizdai atlikti kompiuterinės tomografijos aparatu, kuriuo įmanoma ištyrinėti mumiją ir daryti kiekvienos jos detalės nuotraukas. Neilas MacGregoras, Britų muziejaus direktorius, teigė, jog ši nauja technologija yra itin novatoriška ir leidžia atkurti ir suprasti individų gyvenimą.

Paroda veiks iki lapkričio 30 d.