Per pastaruosius dešimt metų Meksikos įlankoje niekas nėra sugavęs ar pastebėjęs šių mažiausiai 100 metrų gylyje plaukiojančių ryklių. Tačiau krevetes iš 600 metrų gylio tinklais traukusių amerikiečių nuostabai į laivo denį kartu su tūkstančiais krevečių buvo ištraukta ir ši jūrų pabaisa.
"Net nežinojau, kas tai yra. Neturėjau kaip išmatuoti, nes tas padaras atrodė taip baisiai, o jo dantys - pavojingai", - pasakojo retą gyvūną sugavęs žvejys Carlas Moore'as. Spėjęs nufotografuoti pabaisą žvejys ją paleido atgal, o nuotraukas parodė mokslininkams.
"Mokslininkai sakė, kad aš tikriausiai esu vienas iš 10 gyvų žmonių, kurie yra matę šiuos ryklius. Bet man nekilo klausimų ar verta jį paleisti - tai mano vandenynas ir viskas, kas jame yra man rūpi. Žinau išsaugojimo vertę", - teigė žvejys.
Ryklį gobliną atpažino okeanologai. Jie liko kiek nusivylę, kad ryklys buvo paleistas, mat mokslininkai apie šiuos ryklius žino labai nedaug, nes tokių ryklių beveik nebesutinkama jau šimtus metų, juk jie gyvena pačiame vandenyno dugne. Kartais šie rykliai vadinami „gyvosiomis fosilijomis“. Minta giliavandeniais kalmarais, krabais, žuvimis.
Ryškiausias ryklio goblino bruožas - jo nosis, kuri yra panaši į paukščio snapą ir yra labai jautri – ji padeda orientuotis tamsoje. Be to, šis ryklys pasižymi ypač didelėmis kepenimis - jos sudaro net ketvirtadalį goblino svorio.
Žmogui toks ryklys paprastai nėra pavojingas, mat ši pabaisa plaukioja gylyje, kur nesileidžia narai. Kartais ši itin reta ryklių rūšis dar painiojama su taip pat reta giliavandene žuvimi – ilgasnuke chimera.
Paprastai rykliai goblinai gyvena Japonijos jūroje, kur pirmą sykį ir buvo pastebėti XIX a. Manoma, kad rykliai goblinai atsirado maždaug prieš 125 mln. metų.
