Du technikai, dėvintys pilkas liemenes, žingsniavo aplink
bažnyčios altorių Madrido centre esančiame Švč.Trejybės
vienuolyne, pastatytame iš raudonų plytų, stumdami georadarą,
kuris turėtų padėti rasti garsiausio Ispanijos aukso amžiaus
rašytojo amžinojo poilsio vietą.
Stebint fotografams ir televizijos žurnalistams, radaras rodė
požemines struktūras, pradėjus pirmąjį didelį tyrimą, kurio
tikslas – surasti rašytojo, mirusio skurde 1616 metų balandžio 22
dieną, kūną.
Kaip rodo istoriniai įrašai, M.de Cervantesas buvo palaidotas
kitą dieną po mirties bažnyčioje tame vienuolyne, kuris per
šimtmečius buvo išplėstas.
Tačiau tiksli rašytojo, kuris sukūrė vieną iš genialiausių
Vakarų literatūros paminklų, palaikų palaidojimo vieta buvo
užmiršta.
„Kodėl ieškome Miguelio de Cervanteso palaikų? Nes jis –
pasaulinės svarbos veikėjas. Nes jam skolinga visa žmonija. Ir dėl
to, kad turime galimybę bei technologijas, leidžiančias rasti tuos
palaikus, išimti iš bevardžio kapo bei pridengti memorialiniu
antkapiu“, – sakė šiam projektui vadovaujantis istorikas
Fernando de Pardo.
Radaro skleidžiamos elektromagnetinės bangos atsispindi ir
leidžia aptikti įvairius požeminius darinius, tokius kaip kapo
kripta, aiškino F.de Pardo.
Pasak jo, per pirmąją šio projekto fazę mokslininkai tris
dienas tirs numatytą teritoriją – dvi patalpas, esančias šalia
bažnyčios, kurioje anksčiau veikė vienuolynas, iš viso apie 220
kvadratinių metrų plotą.
Gauti rezultatai bus išanalizuoti per tolesnes 2-3 savaites, o
tyrimų ataskaita bus perduota Madrido rotušei nurodė istorikas.
Jeigu M.de Cervanteso palaikai būtų rasti, jie veikiausiai
liktų palaidoti bažnyčioje, tačiau būtų įrengtas rašytojo
memorialinis antkapis, pridūrė projekto vadovas.
