Vabalų, vikšrų ir kitų bestuburių gyvių valgymas iki šiol paplitęs tiek Šiaurės, tiek Centrinėje, tiek Pietų Amerikoje. Skraidančius ir ropojančius vabzdžius mielai skanauja ir Afrikos, Azijos, Australijos, Okeanijos bei Naujosios Zelandijos gyventojai.
Apskaičiuota, kad įvairios kultūros savo virtuvėje naudoja maždaug 1,9 tūkst. vabzdžių rūšių. Tarp dažniausiai valgomų vabzdžių – 235 rūšys drugių ir drugelių, 344 rūšys vabalų, 313 rūšių skruzdėlių, bičių ir vapsvų, taip pat 239 rūšys žiogų, svirplių ir tarakonų.
Entomofagija skirstoma į dvi kategorijas. Pirmoji – vabzdžiai vartojami kaip maistas, antroji – kaip prieskonis. Kai kurie jų valgomi, kai būna dar neišsiritę iš lervų arba jų kiaušinėliai, kiti – jau subrendę.
Vienų ar kitų rūšių vabzdžius valgo net 80 proc. pasaulio gyventojų. Bet jiems nėra priimtinos visos vabzdžių rūšys.
Pavyzdžiui, kai kurios islamo atšakos draudžia vartoti skorpionus, bet skėriai tinkami valgyti, kitos draudžia valgyti bet kokius ropojančius gyvius, įskaitant vabzdžius. Judaizme daugelis vabzdžių taip pat nelaikomi košeriniais, išskyrus keletą skėrių rūšių, kuriuos vartoja tam tikros bendruomenės.
Tik Vakarų šalyse vabalų ir kirmėlių valgymas yra tabu. Europiečiai šlykštisi tokiu maistu – jo ragauja tik ekstremaliems išbandymams pasiryžę drąsuoliai.
Žinomas britų dietologas Alanas Dangouras yra išsakęs nuomonę, kad Vakarų kultūros vabzdžių valgymo klausimu turi tiek daug apribojimų, kad jų turbūt ir neįmanoma įveikti.
Tiesa, pasitaiko išimčių. Pavyzdžiui, Sardinijos saloje gaminamas avių pieno sūris „Casu marzu“, kurio sudėtyje būna gyvų vabzdžių lervų.
Faktas, kad europiečius šokiruoja vabzdžių valgymas, gali stebinti kitų kultūrų atstovus dėl to, kad patys vakariečiai mielai valgo kitus bestuburius, pavyzdžiui, moliuskus, sraiges ar nariuotakojus, nekeldami klausimo dėl šio maisto priimtinumo.
Šiandieniame išsivysčiusiame pasaulyje entomofagija praktikuojama vis rečiau, tačiau didėjant maisto trūkumui vėl atsigręžiama į šį vertingą baltymų šaltinį.
2012 metais JAV įmonė „All Things Bugs“ laimėjo Billo ir Melindos Gatesų fondo premiją už inovacijas visuomenės sveikatos srityje. Įmonės atliktu tyrimu „Geri vabalai: tvarus maistas vaikų išsekimui gydyti“ įrodinėjama, jog vabzdžių baltymai ir mineralai – tai nebrangus itin vertingų medžiagų šaltinis nuo bado gydomiems vaikams.
2013-aisiais valgyti vabzdžius viešai paskatino Jungtinės Tautos (JT). JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) teigė, kad vabzdžiai yra maistingi, lengvai veisiami, skanūs, todėl skurstančiuosius galėtų išgelbėti nuo bado.
„Daugelis vabzdžių turi daug baltymų ir naudingų riebalų bei kalcio, geležies ir cinko“, – teigiama FAO ataskaitoje. Pavyzdžiui, 100 g jautienos yra 6 mg geležies, o toks pat skėrių kiekis turi nuo 8 iki 20 mg geležies, nelygu rūšis ir kuo patys skėriai maitinasi.
„Vabzdžiu rinkimas ir jų veisimas kuria darbo vietas ir duoda pelną kol kas tik buitiniu lygmeniu, tačiau gali būti išplėstas iki pramoninio“, – ragino FAO miškų ūkio departamento vadovė Ursula Moeller.
Galbūt mes nevalgysime keptų lervų ar skruzdėlių, bet vartosime produktus, kurių sudėtyje jų yra. Jau gaminami kepiniai ar baltymais papildyti batonėliai, kuriuose yra vabzdžių ar svirplių miltų.
Pavyzdžiui, minėtoji „All Things Bugs“ gamina šimtus kilogramų svirplių miltų ir pardavinėja įmonėms, gaminančioms įvairius kepinius.
Vakariečiams toks vabzdžių vartojimo būdas, ko gero, daug priimtinesnis. Taip pat – ir gyvūnų teisių aktyvistams. Pastarieji sujudo, kai Niujorke vienas pramogų parkas surengė milžiniškų gyvų Madagaskaro tarakonų valgymo konkursą.
„Vabzdžiai nenusipelno būti suvalgyti gyvi, ypač kai tai daroma reklamos tikslais“, – piktinosi gyvūnų teisių organizacijos PETA atstovė Jackie Vergerio.
Parengė Eglė Buitkienė
