Kristalas buvo rastas vakarinėje Australijos dalyje, Džek Hilso
regione, mokslininkai jame įstrigusių uolienų amžių nustatė pagal
urano ir švino atomų kiekį radinyje.
Radinys leidžia spėti, kad Žemės pluta susiformavo kur kas
anksčiau nei buvo manoma iki šiol - praėjus „vos“ šimtui milijardų
metų po Žemės susidarymo, iškart po to, kai planeta susidūrė su
Marso dydžio kosminiu kūnu. Studiją atlikusių mokslininkų teigimu,
įmanoma, kad prieš 100 mln. metų temperatūra mūsų planetoje jau
buvo pakankamai žema, kad vanduo galėtų egzistuoti skystos formos.
„Tai patvirtina spėjimus kaip Žemė ataušo ir tapo gyvenama, -
sakė tyrimo vadovas, profesorius Johnas Valley iš JAV
Viskonsino Medisono universiteto. - Kol kas neturime įrodymų, kad
gyvybė tuomet jau egzistavo, tačiau nėra jokios priežasties manyti,
kad prieš 4,3 mlrd. metų jos Žemėje nebuvo“.
Dėl klimatinių veiksnių tirti ankstyvuosius Žemės geologinius
sluoksniu yra labai sunku, nes jie slūgso giliai po naujai
susidariusiais dirvožemiais. Iki šiol seniausiai geologiniai
radiniai buvo rasti Kanadoje, jų amžius siekia 3,5 mlrd. metų,
tačiau dauguma planetos paviršių yra sąlyginai „jauni“ - mažiau nei
100 mln. metų amžiaus.
