Finikso mieste JAV Arizonos valstijoje, kuriam 2009 metais skaudžiai smogė ekonominė krizė, aktyviai veikiančios labdaringos Išganymo armijos (Salvation Army. – Red.) savanorė Kristina Vindiola kasdien atsistoja prie prekybos centro „Walmart“ ir skambina varpeliu, visiems linkėdama linksmų švenčių.
Būtent – linksmų švenčių, o ne linksmų Kalėdų. Moteris neseniai įsiklausė į kai kurių JAV ateistų ir skeptikų organizacijų raginimus atsižvelgti į kitų religijų atstovų ar netikinčiųjų jausmus.
Į sveikinimą atsakė smurtu
Tačiau K. Vindiola nustėro, kai viena praeivė, kuriai savanorė palinkėjo linksmų švenčių, staiga priėjo ir trenkė jai į petį.
„Kai ponia į mane pažiūrėjo, pamaniau, kad ji tiesiog įmes pinigų į mano puodelį. Bet ji priėjo prie manęs ir paklausė, ar aš tikinti. Nesulaukusi atsakymo ji pareiškė: „Turėtumėte linkėti linksmų Kalėdų“. Ir man trenkė“, – pasakojo K.Vindiola.
Aplinkiniai į incidentą reagavo įvairiai. „Aš pagaliau pripratau tiesiog linkėti linksmų švenčių, bet man tinka visi variantai“, – teigė viena moteris.
„Daugeliui sakau „linksmų Kalėdų“, – teigė kitas pirkėjas. – Bet darbe, kai siunčiu elektroninius sveikinimus, rašau „linksmų švenčių“, nes taip yra korektiškiau.“
„Aš – krikščionis, – pareiškė trečiasis. – Man Kalėdos ir reiškia tai, kad švenčiamas Jėzaus Kristaus gimimas.“
Aktyvėja ateistai ir skeptikai
Diskusijos, kurį žodžių junginį geriau naudoti, Amerikoje ir kitose Vakarų šalyse verda jau daugiau nei dešimtmetį. Vien JAV tai lėmė suaktyvėjusios ateistų ar skeptikų organizacijos, raginančios gerbti netikinčiųjų norą švęsti.
Praėjusių metų gruodį sociologinių tyrimų bendrovės „Pew Research Center“ apklausa parodė, kad 57 proc. amerikiečių vis dar priimtinesnis kreipimasis „linksmų Kalėdų“. Bet 27 proc. – daugiau nei ankstesniais metais – respondentų teigė, kad jiems mielesnis religinio atspalvio neturintis palinkėjimas.
Konservatyviausi – JAV Vidurio Vakarų ir pietinių valstijų gyventojai. Štai Teksase valstijos valdžia šiemet priėmė Linksmų Kalėdų įstatymą, kuriuo tokį palinkėjimą galima sakyti greta kitų religinių sveikinimų – pavyzdžiui, žydų šventės Chanukos proga. Savo ruožtu daugelis afrikiečių Amerikoje gruodžio 26 d. – sausio 1 d. švenčia Kvanzą.
„Didžiuojuosi galėdamas ginti Kalėdas. Tiesiog Žiemos šventė? Net nežinau, ką tai reiškia“, – teigė vienas teisės akto iniciatorių, Hiustono respublikonas Dwayne’as Bohacas.
Tradicijos – iš pagonybės laikų
Bent jau JAV ir Kanadoje tiek federalinė valdžia, tiek didžiausios korporacijos per pastaruosius keliolika metų ėmė vengti tiesioginio gruodžio 25-osios asocijavimo su krikščionybe. Sveikinimuose ir skelbimuose tiesiog rašoma apie šventę.
Tiesa, populiariausi nereliginiai aspektai – eglutės, girliandos, dekoracijos – toliau dominuoja, tačiau nėra tiesiogiai siejami su krikščioniškomis Kalėdomis. JAV prekybos centrai „Walmart“, „Macy’s“, „Sears“ lankytojams dabar tiesiog linki „linksmų švenčių“.
Būtent tokio palinkėjimo šalininkai, tarp kurių – daugelis ateistų ir agnostikų, teigia, kad daugelis tradicijų ir simbolių, kurie Vakaruose siejami su krikščioniškomis Kalėdomis, iš tiesų yra kilę iš pagoniškų festivalių – kuomet Jėzus dar nebuvo gimęs, jei jis iš viso gimė.
JAV Kalėdos pagal federalinį įstatymą yra atostogų diena. Tačiau Amerikos piliečių laisvių sąjunga ir už bažnyčios bei valstybės atskyrimą kovojantys amerikiečiai tvirtina, kad tai pažeidžia Konstituciją – specifiškai 1-ąją pataisą, kuri draudžia nacionalinę religiją.
Norvegijoje Humanistų asociacija kritikuoja nusistovėjusią praktiką, kai mokiniai privaloma tvarka lankosi Kalėdų mišiose.
Etniškai įvairiame Vokietijos sostinės Berlyno rajone Kroicberge šiemet kalėdinės mugės pervadintos „Žiemos festivaliais“. Žinoma, tai nepatiko valdančiajai Krikščionių demokratų sąjungai.
Bendresnis vardiklis – šeimos šventė
Lietuvoje, kur daugelis gyventojų katalikai, gerai organizuotų ateistų ar agnostikų judėjimų nėra – beveik 90 proc. mūsų šalies gyventojų yra katalikai, stačiatikiai, sentikiai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai ir kitų religinių bendruomenių atstovai.
Visgi per 2011 metų surašymą 10,1 proc. – kas dešimtas Lietuvos gyventojas - savęs nepriskyrė nė vienai religinei bendruomenei.
Toks numanomų laisvamanių ar agnostikų skaičius – beveik dvigubai didesnis nei užfiksuotasis per 2001-ųjų surašymą. Nereligingumo didėjimas iš esmės reiškia, kad visuomenei reiktų atsižvelgti į šios augančios gyventojų grupės poziciją – ir gruodžio švenčių klausimu.
„Kalėdų šventė neabejotinai turi krikščionišką pagrindą, bet mes jau senokai gyvename ne uždarose bendruomenėse, kurias jungia tas pats tikėjimas ar kultūra. Globaliame pasaulyje reikia ieškoti bendresnių vardiklių ir tokiais tampa šeima, draugai, artimi žmonės, su kuriais iš tiesų norisi praleisti šventes“, – lrytas.lt teigė vilnietis ateistas Paulius Gritėnas.
„Gali smarkiai pasiklysti vertime, palinkėdamas linksmų šventų Kalėdų tam, kuriam krikščioniškas šventumas yra tolimas dalykas. Bet niekada neprašausi tiesiog palinkėdamas linksmybės, artumo ar jaukumo su žmonėmis, kurie jam patys svarbiausi“, – pridūrė P.Gritėnas.
Kiek kitokios nuomonės laikosi Lietuvos skeptikų draugijos pirmininkas Ruslanas Ditkevičius.
„Ką ir su kuo sveikina privatūs asmenys, yra tik jų pačių reikalas. Antra vertus, valdžios atstovai savo politinėje veikloje ir viešuose pasisakymuose turėtų religijos atžvilgiu laikytis neutraliai“, – lrytas.lt tvirtino R.Ditkevičius.
