Kad švedų privilegijoms Suomijoje iškilo pavojus, kalbama jau kelerius metus. O pastaruoju metu svarstymai persikėlė ir į parlamentą – Eduskuntą. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“, remdamasi „Der Spiegel”, „The Local”.
Nacionalistinė partija „Tikrieji suomiai”, kuriai palankumo neslepia ir valdantieji konservatoriai, užsimojo panaikinti privalomąjį švedų kalbos mokymą Suomijos mokyklose.
Tai yra Suomijos dešiniojo sparno kampanijos dalis – stiprinti suomių nacionalinį identitetą švedų mažumos sąskaita.
Šalyje įteisinta dvikalbystė
Švedų kalbos tradicijos Suomijoje siekia net viduramžius. Dabartinė suomių teritorija nuo XII amžiaus priklausė Švedijai, kol 1809 m. buvo prijungta prie Rusijos.
Nepriklausoma valstybe Suomija tapo 1917 m.
XIX amžiuje Suomijos teritorijoje gyveno apie 13 proc. švediškai kalbančių žmonių, bet dėl padidėjusio suomių nacionalizmo ir Antrojo pasaulinio karo dalis jų emigravo.
Šiuo metu Suomijoje gyvena apie 5,4 proc. švedakalbių – maždaug 300 tūkst. gyventojų iš 5,4 mln.
Nepaisant to, švedų kalba Suomijos konstitucijoje įtvirtinta kaip antroji valstybinė kalba. Tai reiškia, kad šalyje gyvenantys žmonės su valstybinėmis institucijomis gali bendrauti tiek suomių, tiek švedų kalbomis.
Mokyklose švedų kalba privaloma visiems vaikams.
Pradės nuo vaikų?
Suomijos švedai taip pat turi savo mokyklas, sveikatos priežiūros institucijas, teatrus, laikraščius ir televizijos kanalus.
Gatvių pavadinimai, kelio ženklai Suomijoje – dažniausiai dvikalbiai. Tiesa, pirmiausia pavadinimas rašomas ta kalba, kuria kalba dauguma gyventojų. Pavyzdžiui, netoli Helsinkio esančio Sibo miesto gyventoja Erika Helling visur ir visada kalba švediškai.
„Sibe faktiškai neįmanoma rasti darbo, jeigu nekalbi ir švediškai, ir suomiškai”, – sakė moteris.
Bet suomių nacionalistai užsimojo pakeisti padėtį. Ir pradės nuo vaikų ugdymo. „Tikrieji suomiai” parengė peticiją, kurioje reikalauja, kad švedų kalba mokyklose būtų ne privaloma, o pasirenkamoji.
Sulaukia ir grasinimų
Populistų parengtą peticiją pasirašė 50 tūkst. Suomijos piliečių. Tai reiškia, kad šalies parlamentas turės svarstyti šį klausimą.
O atlikta parlamentarų apklausa parodė, kad „Tikrųjų suomių” užmojis gali pavykti.
97 iš 200 Suomijos įstatymų leidėjų pritarė, kad ateityje švedų kalba mokykloje būtų pasirenkamasis dalykas. 96 parlamento nariai norėjo, kad padėtis nesikeistų.
Šalyje užvirė tokios aistros, kad kai kurie politikai sulaukė neapykantos kupinų laiškų ir net grasinimų mirtimi.
Dėl aštrėjančios padėties Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas apkaltino „kalbos fundamentalistus abiejose pusėse”.
