„Traukiniai man patiko visada, kiek tik galiu atsiminti. Kai man buvo aštuoneri, atmintinai išmokau visą Niujorko metropoliteno žemėlapį. Žmonės manęs klausdavo, kaip nuvažiuoti į vieną ar kitą vietą, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Rytai-Vakarai".
Žinojau, kad esu kitoks nei visi, bet nesupratau, kodėl”, – apie savo potraukį pasakoja vyras, šiuo metu vėl atliekantis bausmę už grotų.
Kalėjime D.McCollumas sėdi nuo 2010 metų už tai, kad paryčiais įsėlino į aikštelėje stovintį autobusą ir, radęs spynelėje raktą, išvažiavo Tarptautinio Johno F.Kennedy oro uosto maršrutu.
Dvi valandas niekas nepastebėjo vagystės, o D.McCollumas paslaugiai vežė į darbą lėktuvų įgulą.
Nelegalų vairuotoją sustabdę policininkai vėliau pasakojo, kad 29 kartą sulaikomas D.McCollumas elgėsi kaip džentelmenas ir pasirodė protingas.
Toks jis atrodė ir praėjusį ketvirtadienį teismo salėje – protingas, iškalbus, draugiškas. Vyras padėkojo antrankius nuėmusiam pareigūnui.
Nors šis teismas garsiajam niujorkiečiui – nieko nauja, jis kartu ir išskirtinis. Skirdami bausmę teisėjai pirmąkart atsižvelgė į D.McCollumui kalėjime nustatytą sutrikimą – Aspergerio sindromą.
Kaip recidyvistui už autobuso vagystę jam grėsė 15 metų nelaisvės, bet teismas skyrė 2,5–5 metų kalėjimo ir nurodė lankyti psichoterapijos seansus.
Žavėjosi nuo vaikystės
Pastaruosius 10 metų D.McCollumas žino, kodėl yra kitoks nei visi. Aspergerio sindromas – lengva autizmo forma, smegenų vystymosi sutrikimas, dėl kurio pasireiškia sunkumų suvokti žmogaus kūno kalbą ir bendrauti su aplinkiniais.
Šį sindromą turintys žmonės paprastai yra vidutinio ar aukštesnio intelekto, turi gerą atmintį, dažnai domisi specifiniais dalykais ir tampa gerais mėgstamos srities specialistais.
Bet kai D.McCollumas buvo vaikas, apie autizmą mažai kas žinojo.
Jis užaugo Kvinso rajone prie metro linijų sankirtos ir po pamokų skubėdavo į stotelę. Konduktoriai ir operatoriai greitai ėmė atpažinti čia besilankantį berniuką.
Jie mielai pasakojo apie savo darbą, o vaikas visą informaciją sugerdavo tarsi kempinė.
Netrukus Darius ėmė praleidinėti pamokas. „Kuo ilgiau ten buvau, tuo labiau norėjau. Mane domino viskas, kas buvo susiję su metro”, – prisiminė D.McCollumas.
Būdamas 15 metų amerikietis įvykdė pirmąjį nusikaltimą – apsimetęs metro traukinio mašinistu nieko neįtariančius keleivius pavėžėjo šešias stoteles.
Tą sykį paauglys bausmės išvengė. Tačiau tada ir prasidėjo D.McCollumo apsimetinėjimai, suėmimai, įkalinimai ir grįžimai prie senų įpročių.
Sučiuptas daugybę kartų
Kuo tik nebuvo D.McCollumas. Jis buvo sučiuptas persirengęs konduktoriumi ir paslaugiai atsakinėjantis į keleivio klausimus.
Kitą kartą, įtaręs vieno traukinio stabdžių gedimą, laikydamasis visų Niujorko tranzito tarnybos (NYCTA) taisyklių, jis atjungė transporto priemonę, atliko patikros procedūras ir ją vėl paleido.
1990 metais jis prisipažino per 6 mėnesius pavogęs 13 autobusų ir jais vežiojęs keleivius, nors nė karto nebuvo sugautas nusikaltimo vietoje.
„Aš tik teikiau paslaugą, savanoriškai dirbau, dariau gerą darbą”, – gynėsi nemalonumų persekiojamas amerikietis.
Dar sykį pareigūnai D.McCollumą sučiupo apsimetusį NYCTA geležinkelių remontininku.
Jis mūvėjo pirštines su tarnybos logotipu, nešėsi žibintuvėlį, plaktuką ir atsuktuvą. Vyras bandė patekti į metropoliteno zoną, kur pašaliniams eiti draudžiama.
Tą kart D.McCollumui pateiktuose kaltinimuose jo turėti daiktai pavadinti įsilaužimo įrankiais, nors tokius pat įrankius nešiojasi geležinkelių prižiūrėtojai.
Vagies dirbti nepriims
D.McCollumo motina Elizabeth piktinasi, kad kiekvieną kartą, kai jos sūnus apsivelka ką nors panašaus į transporto darbuotojo uniformą, iš karto būna suimamas.
87 metų moteris atkreipė dėmesį, kad jos sūnų pažįsta dauguma NYCTA darbuotojų.
Motinos nuomone, jie prisideda prie Dariaus manijos, nes duoda transporto priemonių raktelius ir leidžia įsijausti į vaidmenį. Esą jeigu NYCTA žmonės panorėtų, jos atžala daugiau nenusikalstų.
Elizabeth yra įvardijusi sūnaus prioritetus: „Jam labiausiai patinka traukiniai. Autobusai – antrojoje vietoje pagal svarbą. Jam patinka ir lėktuvai, bet į juos jis kol kas nesugebėjo patekti.”
Dariaus motina prieš 20 metų išsikraustė iš Niujorko į Šiaurės Karoliną, kad atitrauktų sūnų nuo žlugdančios aistros.
Dėl jos vyras niekada nesusirado darbo. Bet stengtasi veltui – Darius visuomet grįžta į gimtąjį didmiestį.
Kodėl D.McCollumo nepriima dirbti NYCTA, jeigu jis apie Niujorko transportą ir jo sistemą žino daugiau nei bet kuris tarnybos darbuotojas?
Garsusis niujorkietis bandė: laikė civilinės tarnybos egzaminą, kuris privalomas norint įsidarbinti NYCTA. Bet jam nepavyko.
Net jeigu ir būtų išlaikęs egzaminą, tai nieko nereikštų. „Mes nesamdysime žmogaus, kuris anksčiau pavogė mūsų traukinį”, – griežtai atsakė Niujorko metropoliteno atstovas.
Tapo paauglių dievuku
Komiška ir sykiu graudi D.Mc Collumo istorija ne kartą aprašyta ir įamžinta menininkų kūriniuose.
Vyras išgarsėjo dešimtajame dešimtmetyje, kai NYCTA metropolitene iškabino tūkstančius plakatų su jo atvaizdu, kad pamatę apsimetėlį žmonės galėtų pranešti policijai. Taip jis tapo miesto paauglių guru.
Persirengęs NYCTA darbuotoju jis dažniausiai pasivadindavo Morningu arba Manningu. Su apsimetėliu kontrolieriumi susidūrę keleiviai jį apibūdindavo kaip draugišką ir linkusį padėti.
Kai niujorkiečiui buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, jis tapo šį sutrikimą turinčių žmonių, ypač vaikų, aukštinama legenda.
D.McCollumu tuojau susidomėjo žiniasklaida. Apie jį rašyti romantiški rašiniai laikraščiuose ir žurnaluose, sukurtas spektaklis, radijo spektaklis, radijo laidos. Kai kurie kūriniai pelnė apdovanojimų. Šiuo metu apie traukinių mėgėją kuriamas ir dokumentinis filmas.
Bet D.McCollumo motina piktinasi ir tuo. Ji sako pavargusi nuo nesiliaujančių žurnalistų skambučių.
„Mano sūnui iš visų šių istorijų apie jį – jokios naudos. Jam reikia pagalbos, štai ko jam reikia”, – kalbėjo Elizabeth. Moteris nuogąstauja, kad dėmesys, kurio Darius sulaukia kaskart įvykdęs nusikaltimą, skatina jį vėl prasižengti.
Ji nerimauja, kad sūnus galbūt įsivaizduoja, kad šitaip taps įžymybe ir susikraus turtus.
Diagnozavo pagal internetą
D.McCollumo atvejis – nemenkas galvosūkis ir JAV teisininkams. Vyras nėra agresyvus ir nesmurtauja. Jis tik važinėja reikiamais maršrutais, taiso sugedusius stabdžius ir padeda transporto sektoriaus darbuotojams, už tai nereikalaudamas jokio atlygio.
„Man be galo patinka viskas, kas susiję su metropolitenu. Man patinka atmosfera, šviesos, signalai. Man patinka žinoti, kad jis visą laiką juda, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Apie transporto sistemą negaliu pasakyti nieko bloga”, – taip jis kalbėjo apie savo nusikaltimų priežastis.
Tad nenuostabu, kad bent iš dalies įveikti šį teisinį galvosūkį amerikiečiams prireikė daugiau nei 30 metų.
Versija, kad D.McCollumas turi Aspergerio sindromą, pirmą kartą buvo iškelta jo teisme prieš 10 metų.
Tačiau teisėja Carol Berkman nenorėjo laukti medikų išvadų. Panaršiusi internete ji nusprendė, kad kaltinamasis sutrikimo neturi, ir skyrė jam nuo 6 mėnesių iki 5 metų nelaisvės bausmę.
Vėliau psichiatrai patvirtino D.McCollumo diagnozę.
Susidomėjimas mažėja
Specialistai pripažįsta, jog iki šiol JAV nėra nei teisyno, nei sistemos, pagal kurią būtų perauklėjami nusikalsti linkę autistai.
„Jei nueičiau pas prisiekusiuosius ir argumentuočiau, kad mano klientas serga psichikos liga, mes iškart laimėtume, – atkreipė dėmesį dabartinė D.McCollumo advokatė Sally Butler. – Problema ta, kad tuo atveju jam reikėtų gultis į psichiatrijos ligoninę ir ten būti tol, kol bus išgydytas. Bet tai neišgydoma. Galima tik išmokti su tuo susidoroti.”
Teisininkė pažymėjo, kad po pastarojo teismo sprendimo tik nuo D.McCollumo priklauso, ar jis elgsis geriau, ar dar kartą bus suimtas ir nuteistas ilgesniam laikui.
Pats Niujorko metropoliteno žinovas bent jau kol kas tvirtina, kad stengsis pasitaisyti.
„Aš tikrai noriu pasikeisti. Turiu paskatų ir žmonių, kurie mane palaiko. Manau, kad šįkart man pavyks”, – vylėsi amžinasis kalinys.
Tikėti jo žodžiais yra pagrindo. D.McCollumas prieš kiek laiko prisipažino, kad traukiniai jam darosi neįdomūs, nes tampa per daug kompiuterizuoti.
Apsimetėlis triukus krėtė dešimtmečius
1981 m. penkiolikametis Darius suimtas po to, kai keleivių prikimštą metro traukinį nuvairavo nuo 34-osios gatvės iki Pasaulio prekybos centro.
1983 m. apsimetė metro darbuotoju.
1985 m. buvo suimtas už tai, kad be leidimo naudojosi metro avarinės pagalbos sunkvežimiu ir vairavo miesto autobusą Kvinse.
1990 metais prisipažino per šešis mėnesius pavogęs 13 autobusų ir važinėjęs jais po miestą.
1996 m. pagautas, kai bandė įsmukti į metro traukinį vilkėdamas NYCTA marškinėlius ir liemenę.
2000 m. suimtas už tai, kad mėgino patekti į vieną kontrolės bokštą Manhatane.
2004 m. sulaikytas Long Ailande, kai bandė nuvairuoti 60 tonų sveriantį traukinį „Bombardier M-7”.
2006 m. pažeidė laikinojo paleidimo sąlygas nusipirkęs Metropoliteno transporto tarnybos (MTA) ženklelį ir statybinį šalmą.
2008 m. suimtas už apsimetinėjimą MTA darbuotoju. Tais pačiais metais buvo sulaikytas vienoje metro stotyje už tai, kad apsimetė federaliniu agentu.
2010 m. pagautas vairuojantis pavogtą autobusą.
