Ši tradicija galėjo atsirasti dėl to, kad likus kelioms dienoms iki Velykų bažnyčių varpai neskamba - gedima nukryžiuotojo.
Nyderlanduose ir Belgijos Flandrijos regione sakoma, kad varpai išskrenda Velykų išvakarėse. Tuo tapu Prancūzijoje ir prancūziškai kalbančioje Belgijos dalyje teigiama, kad varpai išskrenda į Romą Didįjį Ketvirtadienį.
Velykų medis. Teigiama, kad įvairiose šalyse išplitusią tradiciją puošti Velykų medį prieš daugiau nei 40 metų pradėjo viena Vokietijoje, Zalfelde, gyvenanti šeima, pavarde Kraftai.
Jie 1965 metais ant kieme augusios obels pradėjo kabinti plastikinius kiaušinius.
Bėgant metams plastikinius kiaušinius pakeitė dažyti tikrų kiaušinių lukštai.
Iš pradžių puošybai naudota tik keliolika kiaušinių, tačiau ilgainiui jų skaičius vis augo ir pasiekė net kelis tūkstančius.
2012-aisiais medį papuošė apie 10 tūkst. margučių.
Nuo praėjusio dešimtmečio apie Kraftų margučių medį praneša įvairių šalių žiniasklaida. Jo atvyksta pažiūrėti ir būriai žmonių.
Kada šeima pradeda puošti Velykų medį, priklauso nuo orų ir Velykų datos. Tačiau paprastai tai daroma nuo vasario iki kovo pabaigos.
Sviestinis Velykų avinėlis. Iš Lenkijos į kitas šalis išplito tradicija gaminti Velykų avinėlį (lenk. Baranek Wielkanocny). Avinėlis būna visas iš sviesto arba į jį dedama daug sviesto.
Ėriukas - ne tik stalo puošmena. Jis suvalgomas pradedant nuo uodegos ir baigiant galva.
Jeigu Lenkijoje dvasininkas šventina Velykų stalą, ant jo visuomet turi būti avinėlis.
Judo deginimas. Daugelyje ortodoksų ir kai kuriose katalikų bendruomenėse, tarp jų Ispanijoje, Portugalijoje ir Meksikoje, vyrauja paprotys per Velykas, arba likus visai nedaug laiko iki jų, deginti Judo atvaizdą.
Ši tradicija anksčiau buvo paplitusi visoje Europoje, tačiau vėliau nustumta užmarštin.
Kai kuriose šalyse likus kelioms dienoms iki Velykų suvaidinamas Judo teismas, jo atvaizdas pakariamas, o per Velykas sudeginamas. Į Judą taip pat gali būti prikišama fejerverkų, kad lėlė išlėktų į orą.
Vietoj Judo atvaizdo kartais gaminami nepopuliarių politikų atvaizdai.
Tikinčiųjų nukryžiavimas. Filipinuose daug uolių katalikų Didįjį Penktadienį renkasi būti nukryžiuoti, kad pakartotų Jėzaus Kristaus kančias.
Filipiniečiai tiki, kad tokia kraštutinė auka yra būdas išpirkti nuodėmėms, stebuklingai išgyti nuo ligų ar padėkoti Dievui.
Penktadienį, kaip ir kiekvienais metais, prie kryžių buvo prikalti ir keletą minučių kabojo mažiausiai 16 maldininkų.
Romos katalikų bažnyčia ragina filipiniečius atsisakyti šios praktikos ir nuo jos atsiriboja.
Manoma, kad paprotys atėjo iš senųjų Filipinų gyventojų religijų arba dėl klaidingos vienos Šventojo Rašto vietos interpretacijos.
Didysis Ketvirtadienis. Ši diena įvairiose krikščioniškose šalyse praleidžiama skirtingai. Pavyzdžiui, Vokietijoje tikintieji minėdami paskutinę vakarienę valgo špinatus, žalumynus, migdolus.
Anglijoje Didįjį Ketvirtadienį monarchas demonstruodavo savo kuklumą ir nusižeminimą plaudavo vargšų kojas. 1969 metais ši tradicija pakeista. Dabar karalienė žmonėms duoda pinigų. Paprastai išdalijama tokia suma, kiek tuo metu monarchei yra metų.
Karas fejerverkais. Graikijos Chijo salos Vrontados kaime dvi ortodoksų bažnyčios per kiekvienas Velykas žaidžia karą. Parapijiečiai patys pasigamina fejerverkų ir neva stoja vieni su kitais į kovą.
Per žaidimą, kuriam reikia tūkstančių fejerverkų, paprastai visi puikiai praleidžia laiką. Negana to, gyventojai itin džiaugiasi faktu, kad fejerverkų karas kiekvienais metais pritraukia į salą tūkstančius turistų, o tai neabejotinai naudinga vietos ekonomikai.
Tradicija atsirado prieš šimtmetį. Vieni graikai sako, kad viskas prasidėjo nuo kelių kaimo gyventojų, bandžiusių fejerverkais išgąsdinti turkų armiją.
Anot kitos versijos, tradicija atsirado tada, kai graikų jūreiviai susitiko su kinais. Šie graikus išmokė gaminti fejerverkus.
Grįžę namo į Chijo salą jūrininkai būtent per Velykas esą parodė, ko išmoko.
Pokštas arba saldainis. Vakariečiai, pamatę raganomis persirengusius vaikus, pirmiausia pagalvoja apie Heloviną arba Užgavėnes.
Tačiau Švedijoje mergaitės dažnai persirengia raganomis ir per Velykas, mat šias nuo Valpurgijos nakties, švenčiamos balandžio 30-ąją, dažnai skiria vos kelios dienos.
Valpurgijos naktį švedai dainuodami dainas ir kurdami laužus sveikina pavasarį. Paskutinįjį ketvirtadienį prieš Valpurgijos naktį mergaitės persirengia raganomis, išsidažo veidus ir vaikšto iš namo į namą rinkdamos saldainius.
Kadangi šventes dažnai skiria trumpas laikotarpis, kai kuriose Švedijos dalyse per Velykas mergaitės vaikšto po namus prašydamos saldumynų, o suaugusieji užkuria laužus, norėdami nubaidyti Judą.
