Jaunas vyras atlieka fizikos eksperimentą, kuriuo tikrina, ar tikrai dideliame šaltyje verdantis vanduo išgaruoja. Pradžioje jis parodo savo „iPhone“, kuriame matyti, kad oro temperatūra yra 41 laipsnis šalčio. Tada jis iš septintojo aukšto išpila puodą verdančio vandens.
Nepasiekęs žemės, skystis visiškai išgaruoja, pavirsdamas tiršto balto rūko stulpu, kurį vėjas iš karto nuneša į šalį. Eksperimentas filmuojamas dviem kameromis – iš buto ir iš apačios, lauke.
Eksperimentą aprašęs britų portalas „Daily Mail“ primygtinai prašė skaitytojų nekartoti to savo namuose, nes čia gali nebūti taip šalta, kaip Sibire, ir verdantis vanduo gali neišgaruoti, o nuplikyti praeivius.
Šių metų vasarą britų mokslininkai pasiūlė 1 tūkst. svarų sterlingų apdovanojimą tam, kas atsakys į klausimą, jau daugelį šimtmečių neduodantį ramybės mokslininkams ir filosofams – kodėl karštas vanduo užšąla greičiau už šaltą?
Mokslinę problemą, žinomą Mpembos efekto pavadinimu, sprendė ir Naujųjų laikų filosofai Francis Baconas ir René Descartesas.
Savo šiuolaikinį pavadinimą problema gavo 1968 m., kai Tanzanijos studentas Erasto Mpemba apie tai paklausė profesorių, aplankiusių jo mokymo įstaigą.
E. Mpemba, tyręs problemą penkerius metus, paklausė profesoriaus Deniso Osborne'o: „Jeigu paimsite du vienodus indus su vienodu vandens kiekiu, vieną 35 laipsnių Celsijaus, kitą 100 laipsnių Celsijaus, ir juos abu įdėsite į šaldiklį, tas, kurio temperatūra buvo 100 laipsnių, užšals pirmas. Kodėl?“
Parengė Jurgita Noreikienė
