Per tą laiką F. Schettino iš visų niekinamo kapitono bėglio galbūt taps didvyriu. Kas ten žino – gal kaltas F. Schettino, o gal ir ne. Užtat elegantiškas ir gana korektiškas – tikrai. O tai – ne taip ir mažai, bent jau Italijoje.
Be to, teismo salėje kapitonas neblogai elgiasi: jis – ramus ir paslaptingas. Praėjo devyni mėnesiai nuo pasaulį sukrėtusios „Costa Concordia” kruizinio laivo katastrofos, kurios metu žuvo 32 žmonės.
Milžiniško lainerio liekanos vis dar plūduriuoja ties uolėta Džiljo salos pakrante. Bet kai kas pasikeitė. Visų keiktas ir niekintas nuskendusio laivo kapitonas perėmė iniciatyvą.
Svarbiausia – elegancija
F. Schettino bent jau tikrai nevaidina atgailaujančio nusikaltėlio, kurio sąžinę slegia 32 nekaltų žmonių gyvybė.
Į Toskanos mieste Grosete vykstantį teismą jis prisistato ne kaip žmonių rūstybės bijantis žmogžudys, o kaip labai svarbus personažas. Rytą jį atveža prabangus pilkas mersedesas.
Kapitonas į teismo salę įeina pro atsarginį įėjimą. Kiekvienąsyk jis atrodo be priekaištų, tarsi po ilgų vasaros atostogų grįžęs politikas. Arba stambios įmonės vadovas.
Pilkas kostiumas, balti kaip sniegas marškiniai, pilkas kaklaraištis su mėlynais dryžiais. Arba tamsus kostiumas ir balti marškiniai. Saulėje įdegęs veidas, saulės akiniai, tamsios garbanos. Elegancija – be priekaištų.
F. Schettino atvyksta į teismą tarsi į teatrą, kur ant scenos greta prokurorų ir teismo kolegijos narių laukia tragikomedijos spektaklis.
Nukentėjusieji linki sėkmės
Iš tikrųjų F. Schettino nebėra kapitonas, nes laivybos bendrovė „Costa Crociere” jį atleido.
Bet F. Schettino pareikalavo priimti jį atgal į darbą, o kol bus išnagrinėta byla, elgiasi kaip laivo kapitonas. Savojo įvaizdžio laivą 52 metų italas vairuoja be priekaištų.
Jis – truputį auka, šiek tiek nukentėjęs, bet galų gale – net ir nesuprastas gelbėtojas.
F. Schettino taip gerai atlieka savo vaidmenį, jog galiausiai net ir nukentėjusieji patiki: „Concordia” kapitonas – šaunus vyrukas, kuriam smarkiai nepasisekė.
Pirmąją teismo dieną atsitiko keistas dalykas: prie įtariamojo F. Schettino priėjo žmogus ir tyliai kreipėsi į jį „commandante” (išvertus iš italų kalbos – kapitonas).
„Aš buvau „Concordia” laive sausio 13-ąją, įlipau Čivitavekijoje, – kapitonu pavadintas F.Schettino oriai linktelėjo. – Kapitone, reikia tikėtis, tiesa išaiškės!” – palinkėjo sėkmės „Concordia” keleivis.
Kapitonas atsistojo, nusileido nuo scenos ir paspaudė jam ranką. „Taip, visa teisybė turi paaiškėti”, – pasakė jis ir sugrįžo į savo vietą ant scenos. Aplodismentai nenuskambėjo.
Bet šis visuose Italijos dienraščiuose aprašytas epizodas rodo, jog beviltiškai katastrofos momentu laivą valdęs ir vėliau jį likimo valiai palikęs kapitonas F. Schettino po truputį apsipranta su stresą, krizę ir didelį nerimą išgyvenančio žmogaus vaidmeniu.
Beje, F. Schettino žino, ką daro. Italijoje egzistuoja neįtikėtina gailesčio ir užuojautos tradicija.
Vakar – visų pasmerktas, rytoj – visų pagailėtas. Netgi didžiausią nusikaltimą įvykdęs nusikaltėlis gali tikėtis gailesčio.
Mafijos bosai, pasėdėję keletą metų vienutėje, tampa visuomenės užuojautos objektais. Monetomis apmėtyti korumpuoti politikai po kiek laiko ne tik reabilituojami, bet ir sulaukia paminklų.
Tiesa, vieni atjautos sulaukia greičiau, kiti vėliau. „Concordia” kapitonas, matyt, gerai išnagrinėjo gailesčio tradicijos mechanizmą ir taisykles.
Pirmoji taisyklė: užuojauta yra tiesiog proporcinga neapykantai. Kuo daugiau neapykantos, tuo didesnė bus ir užuojauta.
Antroji taisyklė: nėra gailesčio, jeigu nėra populiarumo.
Jeigu nerašo laikraščiai, nerodo televizija, jeigu visuomenė nieko nežino, vadinasi, nėra progos ir užjausti.
Trečioji taisyklė: atrodyti gerai. Netgi teisme. Nuskendusio „Concordia” kapitonas tvirtai laikosi visų trijų visuomenės gailesčio sužadinimo punktų.
Vairininkas nemokėjo angliškai?
Kol F. Schettino pats sėkmingai tvarko įvaizdžio reikalus, teisinius bylos aspektus tvarko jo advokatai. Jie laikosi paprastos, bet veiksmingos strategijos.
Advokatai stengiasi įrodyti, kad „Concordia” kapitonas vykdė savo reprezentacines pareigas: vilkėjo gražią uniformą, vakarieniavo, gėrė šampaną, bendravo su keleiviais ir gražiomis moterimis.
O paskui, kai įvyko nelaimė, bandė gelbėti laivą. Gelbėjo sėkmingai, nes žuvo „tik” 32 iš 4229 žmonių.
Tiesa, kad F. Schettino taptų gelbėtoju, reikia rasti katastrofos kaltininką. Konkretų asmenį, kurio valia 114 tūkst. tonų talpos laivas užlėkė ant rifų. Tokį asmenį rasti taip pat pavyko. Tai „Concordia” vairininkas Jasonas Rusli.
Jam buvo perduotas įsakymas sukti vairą 10 laipsnių į kairę, toliau nuo Džiljo salos kranto, tačiau vairininkas įsakymo nesuprato.
Kodėl? F. Schettino gynybos nuomone, Indonezijos pilietis J. Rusli, vairavęs „Concordia”, nemokėjo arba blogai mokėjo anglų kalbą. Esą F. Schettino lemtingą akimirką sukomandavo sukti į kairę, bet, užuot tai padaręs, J. Rusli perklausė kapitoną „į dešinę?” ir pasuko būtent dešinėn, rifo link.
Tiesa, Groseto teismo kolegijos pirmininkė, energinga 39 metų teisėja Valeria Montesarchio šią kapitono advokatų versiją pripažino niekine. Bet ji buvo pateikta. Apie ją kalbama.
Suversti visą kaltę angliškai ir itališkai nemokančiam indoneziečiui – nemaža pagunda.
Bet kaltintojai nesutinka su tokia mistifikacija. Prokurorai bando išsiaiškinti, kokia kalba su įgula bendravo vairininkas, kuriam buvo patikėtas didžiulio kruizinio laivo vairaratis.
Kapitono manevras – išgalvotas
F. Schettino gynėjai kol kas nelinkę aiškintis, kokiu būdu „Concordia” užplaukė ant povandeninių uolų. Galimas dalykas, kaltas čia buvo ne žmogus, o prietaisas, nes avarijos metu laivo echolotas rodė 110 metrų gylį.
Svarbiausia kapitono ir jo advokatų korta – didvyriškas, profesionalus ir ryžtingas manevras, kuriuo F. Schettino jau skęstantį laivą apsuko ir nukreipė arčiau kranto.
Būtent todėl „Concordia”, kai kairiajame borte atsivėrė milžiniška 70 metrų ilgio skylė, užuot per kelias minutes paniręs į Tirėnų jūros gelmes su vakarieniaujančiais keleiviais ir juos aptarnaujančiu ekipažu, atsirėmė į Džiljo pakrantės dugną.
Kaltintojai nesutinka ir remiasi laivybos ekspertų išvadomis. Ekspertų Groseto teatre – teisme – ne vienas ir ne du, o penkiasdešimt. Jiems vadovauja Italijos karinio jūrų laivyno admirolas Giuseppe Cavo Dragone.
Admirolas, matyt, bus kietas riešutas F. Schettino pasamdytų advokatų korpusui.
Kariškis „Concordia” kapitono atžvilgiu anaiptol nenusiteikęs kolegiškai.
Jo pateiktos išvados be gailesčio skandina F. Schettino. Admirolo nuomone, susidūrimo su uolomis buvo galima nesunkiai išvengti, bet kažkodėl niekas to padaryti net nepabandė.
Be to, admirolas teigia, kad desperatiškas kapitono vairo posūkis, esą išgelbėjęs daugybės keleivių gyvybę, yra išgalvotas. Fikcija. Tuo metu, kai F. Schettino sukiojo vairaratį, „Concordia” jau buvo visiškai nevaldomas.
„Tai, kad kruizinis laivas atsidūrė arti kranto, – laimingas atsitiktinumas, o ne sąmoningai atlikto manevro rezultatas”, – aiškino admirolas G. Cavo Dragone.
Kariškio nuomone, „Concordia” vairinėje netvarkos ženklų buvo dar prieš įvykstant susidūrimui.
Netvarkos dalyviai – kapitonas F.Schettino ir pirmasis kapitono padėjėjas. Atėjęs iš restorano, F. Schettino perėmė vadovavimą laivui, bet budėjęs padėjėjas nieko nepaaiškino nei apie navigaciją, nei apie meteorologines sąlygas. Admirolas priminė, kad toks raportas yra būtinas.
Nauja kultinė frazė
Su „Concordia” nelaime ir jo kapitonu susijusios kelios kultinės frazės, kurios jau tapo anekdotu. Viena jų – Livorno uosto tarnybos vadovo žodžiai, skirti F.Schettino: „Torni a bordo cazzo” (išvertus iš italų kalbos: grįžkite į laivą, bl..).
Groseto teismas išklausė keletą naujų „Concordia” juodosios dėžės įrašų.
Vienas jų dar kartą pribloškė Italiją ir iš naujo pakurstė svarstymus tema – kas per žmogus yra tas Schettino? Juokdarys ar monstras? Gal beprotis ar šaltakraujis nusikaltėlis?
„Mus semia vanduo”, – Livorno uostui 2012-ųjų sausio 13 dieną 22 val. 32 min. pranešė „Concordia” kapitonas. Ir papildė: „Bet jūra – rami.”
„Mus semia. Bet jūra rami.” Šiedu sakiniai irgi tapo kultinėmis „Concordia” katastrofos frazėmis. Trečioji – taip pat. Patikinęs, kad laivas skęsta, o jūra rami, kapitonas pridūrė: „Tepadeda mums Dievas.”
Tačiau pats F. Schettino, matyt, Viešpaties pagalba nepasitikėjo, todėl nutarė dėl visa ko gelbėtis ir palikti skęstantį laivą.
Nežinojo, ką daryti
Juodosios dėžės įrašų klausymas Groseto teisme rodo, kad F. Schettino nusikalstamai delsė. Tai ir tapo didžiausios per Italijos laivybos istoriją nelaimės priežastimi.
Kapitonas delsė perspėti gelbėjimo tarnybas Livorne apie ištikusią nelaimę: turėjo informuoti iškart po susidūrimo su rifu – 21 val. 45 min. Informavo pavėlavęs 51 minutę. Turėjo 21 val. 58 min. paskelbti laive pavojų, paskelbė 22 val. 33 min. Komandą „palikti laivą” turėjo skelbti 22 val., paskelbė beveik po valandos.
Kodėl delsė F. Schettino? Į šį klausimą jo gynėjai dar turės pateikti argumentuotus atsakymus. Tačiau kaltinimą palaikantys prokurorai atsakymą turi jau dabar: kapitonas delsė, nes nežinojo, ką daryti ir kaip elgtis.
Be to, F. Schettino akivaizdžiai melavo Livorno uosto tarnybos pareigūnams: 22 val. 25 min. jis aiškina, kad laivas skęsta, gelbėjimo darbai vyksta sėkmingai: „Visi keleiviai jau su gelbėjimosi liemenėmis.”
Bet pavojaus signalas laive buvo duotas tik 22 val. 33 min. – pasigirdo pirmieji švilpukai.
Tiems, kurie nesuprato, ką tai reiškia, dar po 3 minučių buvo pranešta per laivo garsiakalbius.
Kaltinti F. Schettino nenaudinga?
Laivybos ekspertai teismui savo įspūdžius apie „Concordia” nelaimės techninius dalykus pasakos dar maždaug savaitę.
Tačiau jau dabar Groseto teatre vyksta savotiškas spektaklis, kurio metu elegantiškai vilkintis F. Schettino užlipa ant scenos, tyliai klausosi išvadų ir kruopščiai viską užsirašinėja.
Kai pasitaiko proga, paspaudžia ranką vienam kitam nukentėjusiajam, retsykiais primena: „Nepamirškite, aš esu žmonių gelbėtojas.” F.Schettino galėtų teismo posėdžiuose ir nedalyvauti.
Bet dalyvauja. Teismo intriga „Moderno” teatre, kurį saugo tokios karabinierių pajėgos, jog atrodo, kad čia būtų teisiamas „Cosa Nostra” superbosas, po truputį auga. Tiesa, niekas kol kas kapitonui negrasina.
Laivo „Concordia” aukų giminės į veidą nespjaudo. Bailiu, mergišiumi nevadina. Grosete sklinda kalbos, kad nukentėjusieji derina pozicijas.
Advokatai primena: suversti visą atsakomybę F.Schettino būtų pernelyg paprasta. Bet kažin ar naudinga. Tarkime, kapitonas bus nuteistas keletą metų kalėti. Ar to užteks? Visi liks patenkinti?
Atsiras trys milijonai eurų, reikalingų iškelti pusiau nuskendusį laivą? Džiljo salos savivaldybė atsiims ieškinį už gamtos suniokojimą? O kaip artimuosius praradusių ieškiniai? „Concordia” kompensacijų pokeris dar tik prasidėjo ir F.Schettino gali būti dar ne pagrindinis žaidėjas.
Galimos „Concordia” kompensacijos glumina nuliais
F. Schettino teisme dalyvauja rinktinės teisininkų ir laivybos ekspertų pajėgos: 126 advokatai ir 50 ekspertų.
Laivybos ekspertų paruoštos išvados – tai 270 puslapių knyga. Maksimali suma, kurią „Costa Crociere” laivybos bendrovė turės išmokėti nukentėjusiesiems, gali siekti 300 mln. eurų (daugiau kaip milijardas litų).
JAV tautybės „Concordia” keleiviai atsirėžtų didžiausią kompensacijų dalį – 140 mln. eurų (483 mln. litų). Pirmasis „Costa Crociere” pasiūlymas visiems keleiviams buvo 10 tūkst. eurų (34 tūkst. 500 litų).
Šiuo metu Italijos vartotojų asociacija „Codacons” kalba apie minimalią 125 tūkst. eurų (431 tūkst. litų) kompensaciją visiems laivo keleiviams. Kad būtų iškeltas ir pašalintas Džiljo salą darkantis „Concordia” reliktas, reikės mažiausiai 3 mln. eurų (daugiau kaip 10 mln. litų).
