Bronkso upėje – aibė šiukšlių. Čia plūduriuoja senos padangos, tušti buteliai, vežimėliai iš prekybos centrų, šimtai nuorūkų. Tačiau dabar čia užveista ir austrių.
Jūrų biologai kartu su Niujorko valdžia tvirtina, kad milijonai ne tik Niujorke, bet ir kituose didžiausiuose JAV miestuose tekančiose upėse užveistų austrių padės šaliai kovoti su didmiesčių užterštumu. Mat kiaukuotieji vėžiagyviai gali sušliurpti toksinus.
Viena Austrių sugrąžinimo projekto iniciatorių – architektė Kate Orff, kuri užsimojo ties Niujorko rajonu Bruklinu sukurti parką ir dirbtinį gyvąjį rifą. Čia ir plaukiotų galybė austrių.
„Naujausias mano herojus – austrė ir didžiulė jos biologinė galia“, – tvirtina K. Orff.
Moteris tikisi, kad kartu su austrėmis į Niujorko upes sugrįš ir kiti vandens gyvūnai, kurių prieš šimtus metų čia nestigo. Vis dėlto didžiuliai urbanizacijos tempai smarkiai užteršė vandenį, kuris iškart ištuštėjo.
Kai į Manhataną XVII amžiuje atvyko olandai, salą supo milžiniški austrių lizdai – vėžiagyviai buvo pagrindinis čiabuvių indėnų maistas. Austrių buvo tiek daug, kad dabartinė Eliso sala vadinosi Mažąja austrių sala, o Liberčio sala – Didžiąja austrių sala.
Tiek Niujorko turčiai, tiek vargšai pakrantėje pirkdavo ne sumuštinius su karštomis dešrelėmis, kaip dabar, o pakepintas austres.
Tačiau netrukus austres pakeitė industrinės revoliucijos reliktai – pramoninės atliekos ir srutos iš kanalizacijos.
Tiesa, vėžiagyvių Niujorko ekosistemoje yra ir dabar, tačiau jie nelaikomi sveikais. Vis dėlto tikimasi, kad padedant žmogui austrių „bendruomenė“ pamažu atsigaus ir ims valyti šį didmiestį kertančių Hadsono, Bronkso, Harlemo ir Rytų upių vandenį.
