1848 m. įkūrus Šveicarijos Konfederaciją, parlamentas sutarė federaliniu miestu paskirti Berną. Tai reiškia, kad de facto Bernas yra Šveicarijos sostinė, čia įsikūręs šalies politinis centras, nors oficialiai – de jure – Šveicarija sostinės iš viso neturi.
Jau tada dabartinių šveicarų proseneliai karštai diskutavo, kuris miestas turėtų gauti tokią išskirtinę privilegiją. Juokaujama, kad jeigu tuomet būtų egzistavę internetiniai socialiniai tinklai, Šveicarijoje būtų prikurta daugybė „Facebook“ grupių, palaikančių vieno ar kito miesto kandidatūrą. Galiausiai parlamentarai nubalsavo – Bernas gavo 79 balsus, Ciurichas – 48, o Liucerna – 9.
Praėjus 164 metams, iniciatyvinė grupė Ciuricho susivienijimas nori perrašyti istoriją. Jis reikalauja Ciurichą padaryti Šveicarijos sostine. Kantone įsisiūbavo tam pritarianti pilietinė iniciatyva. Jeigu pavyks surinkti pakankamai parašų, Ciuricho kantono valdžia turės atitinkamą iniciatyvą pareikšti ir parlamente.
Sostinės perkėlimo iniciatoriai argumentuoja, kad Ciurichas jau ilgus metus yra Šveicarijos centras. Kas devinta Šveicarijos darbo vieta yra Ciuriche. Miestas turi didžiausią šalyje oro uostą, geležinkelio stotį, aptarnaujančią daugiausiai keleivių, tai Šveicarijos centras ekonomine, kultūrine prasme, čia įsikūrę daugiausia žiniasklaidos priemonių. Daugiausiai gyventojų turintis šalies miestas nusipelno ir konfederacijos politinio centro vardo.
Kalbėdami apie parlamento - „Bundeshaus“ - perkėlimą iš Berno į Ciurichą, Ciuricho gyventojai juokauja, kad jie jau moka perkelti didelius pastatus, ir primena neseniai atliktą įspūdingą Erlikono staklių gamyklos administracinio pastato perkėlimą.
Pasaulyje yra ne viena valstybė, perkėlusi savo sostinę į kitą miestą. Tarp jų – net ir Lietuva, paskutinį kartą pakeitusi sostinę 1939 m. ir perkėlusi ją iš Kauno į Vilnių. Daug kas prisimena, ir kaip susivienijusios Vokietijos sostinė iš Bonos 1999 m. buvo perkeltą į Berlyną.
Sostinę kilnojusi yra ir JAV. Pradžioje JAV Kongresas rinkdavosi 8 miestuose, tarp jų – Niujorke, Baltimorėje ir Filadelfijoje. 1800 m. įkurtas „kompromisinis“ Vašingtono miestas ir sostinė perkelta į jį.
Rusija taip pat kilnojo savo sostinę. Nuo XIV a. jos sostinė buvo Maskva. 1712 m. ji perkelta į Sankt Peterburgą, kad Rusija taptų „vakarietiškesnė“. Atgal į Maskvą Rusijos sostinė sugrąžinta 1918 m.
XIX a. Kanados įstatymų leidžiamoji valdžia blaškėsi tarp Toronto ir Kvebeko, kol galiausiai buvo rastas kompromisas ir 1857 m. sostine padarytas tuo metu nedidelis Otavos miestas.
Dėl Australijos sostinės vardo varžėsi du didžiausi jos miestai Sidnėjus ir Melburnas. Kaip kompromisas pusiaukelėje tarp jų abiejų buvo įkurtas Kanberos miestas, kuris sostine tapo 1927 m.
Indijos sostinė iki 1911 m. buvo Kalkuta. Kad būtų patogiau administruoti didžiulę šalį, britai perkėlė jos sostinę į šiaurinį Delio miestą. 1947 m. Indijos sostine tapo Naujasis Delis.
1961 m. Brazilijos sostinė iš tankiai gyvenamo Rio de Žaneiro miesto perkelta į specialiai pastatytą Brazilijos miestą. Taip dirbtinai buvo norima paskatinti kitų šalies regionų plėtrą – ir tai su kaupu pasiteisino.
Belizo sostinė iš Belizo miesto, kurį nusiaubė uraganas, buvo perkelta į Belmopaną. Buvo pasirinkta saugesnė vieta siekiant užtikrinti valdžios funkcionavimą, apsaugoti žmones ir dokumentus, jeigu ir vėl kiltų uraganas.
Sostines neseniai perkėlė ir Tanzanija, Dramblio Kaulo Krantas, Nigerija, Kazachstanas, Mianmaras ir Pietų Sudanas.
Ar prie šio sąrašo prisijungs ir Šveicarija? Parodys ateitis.
