Knygą įvertinusiam estų žurnalistui užkliuvo J. Stoltenbergo pripažinimas, kad 2021 metų rudenį susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Niujorke metu pasiūlė aptarti Maskvos idėją dėl buferinės zonos sukūrimo.
Kaip teigė M. Oidsalu, buvęs NATO generalinis sekretorius susitiko su S. Lavrovu Niujorke 2021 m. rugsėjį. Tuo metu Lenkija ir Baltijos valstybės griežtai pasisakė prieš bet kokias nuolaidas Rusijai. Tai, M. Oidsalu nuomone, prilygo išdavystei.
Toks vertinimas sukėlė didelį šaršalą tiek Ukrainos, tiek Lietuvos žiniasklaidos padangėje, tačiau apžvalgininkų nuomone, svarbu suprasti, kad tokia M. Oidsalu kritika – interpretacijos klausimas. Kritiškai į estų žurnalisto vertinimą pažvelgė ir knygą susiradę portalo Lrt.lt žurnalistai. Jų teigimu, estų publikacijoje minimo pajėgų atitraukimo iš Rytų Europos memuaruose nėra, o J. Stoltenbergas kaip tik rašo, kad „vienašalis atsitraukimas buvo neįmanomas“.
JAV kalba apie santykių su NATO įsivertinimą: sprendimą galiausiai priims D. Trumpas
„Tačiau trečiasis reikalavimas buvo kitoks. Visada buvo įmanoma derėtis dėl pajėgų ir ginkluotės sistemų dislokavimo. Čia rusai galėjo daug pasiekti, jei tik būtų buvę pasirengę sudaryti subalansuotus ir patikrinamus susitarimus. Tačiau vienašalis atsitraukimas buvo neįmanomas“, – rašoma Lrt.lt pateiktoje knygos ištraukoje.
Tiesa, estų žurnalistas, anonimiškai apklausęs Estijos diplomatus, tvirtino, kad J. Stoltenbergas iš tiesų bandė pajėgų atitraukimo klausimą kelti už NATO rytinio flango valstybių nugarų.
Kaip 2021 m. gruodžio mėn. rašė britų „The Guardian“, tada JAV pirmą kartą buvo perduoti reikalavimai, kuriuose Maskva savo norus išdėstė išsamiai. Tarp jų yra reikalavimas, kad NATO išvestų visas karines pajėgas ir ginklus, dislokuotus šalyse, kurios įstojo į aljansą po 1997 m.
Tai apimtų didžiąją dalį Rytų Europos, įskaitant Lenkiją, Estiją, Lietuvą, Latviją bei Balkanų šalis.
Susiję straipsniai
Kaip teigė leidinys, Lenkija ir Baltijos valstybės kategoriškai prieštaravo bet kokioms nuolaidoms jau anksčiau, tačiau J. Stoltenbergas šiuos balsus nusprendė ignoruoti. Toks pasiūlymas faktiškai būtų reiškęs dalies NATO rytinio flango nuginklavimą.
Rusija taip pat pareikalavo, kad NATO atsisakytų tolesnės plėtros, įskaitant Ukrainos priėmimą į aljansą, ir nerengtų pratybų Ukrainoje, Rytų Europoje, Kaukazo šalyse, pavyzdžiui, Sakartvele, ar Centrinėje Azijoje be išankstinio Rusijos sutikimo.
Sausį buvo sušaukta NATO–Rusijos taryba, tikintis, kad ten paaiškės konstruktyvesni Kremliaus ketinimai ir bus pradėtos realios NATO derybos su Maskva.
Nepaisant to, rusai įsimintinai pareiškė, kad jų pasiūlymas nėra meniu, iš kurio galima rinktis tinkamus punktus, o „imk viską arba palik“ pasiūlymas. Taip ilgai netrukusios derybos žlugo.
Įdomu tai, kad J. Stoltenbergas knygoje pripažino, kad dar prieš tai, rugsėjį pokalbių su S. Lavrovu metu, pastarasis nuo pat pradžių neparodė jokio susidomėjimo ir pareiškė, kad tai tėra laiko švaistymas.
Tokios informacijos nerado
Kaip jau minėta, portalas LRT.lt peržiūrėjo dalį buvusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo knygos, kurioje aprašomas jo susitikimas su Rusijos ministru.
LRT.lt nurodo neradusi estų publikacijoje minėtos informacijos apie galimą pasiūlymą atitraukti NATO pajėgas iš Rytų Europos. Tokie teiginiai knygoje nepateikiami.
Priešingai, pats Jens Stoltenbergas aiškiai apibrėžia NATO poziciją. „Vienašalis atsitraukimas buvo neįmanomas“, – pabrėžė Jens Stoltenbergas.
Knygos ištrauka rodo, kad NATO neketino svarstyti vienašalių nuolaidų Rusijai. Tai atspindi tuo metu vyravusią aljanso strategiją.
Ši pozicija buvo grindžiama siekiu išlaikyti saugumo garantijas Rytų Europos šalims. Taip pat siekta išvengti precedento, kuris galėtų paskatinti tolesnį spaudimą iš Rusijos pusės.
L. Kojalos žodis
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad J. Stoltenbergas negalėjo siūlyti kurti buferinių zonų tarp NATO ir Rusijos. Tokius vertinimus jis pateikė savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“.
Pasak L. Kojalos, NATO vadovo vaidmuo yra ribotas. Jis neturi tiesioginės galios priimti karinius sprendimus ar savarankiškai disponuoti pajėgomis.
„NATO generalinis sekretorius nei siūlė, nei galėjo siūlyti kurti NATO ir Rusijos buferines zonas. Kaip jis pats mėgdavo juokauti, yra labiau „sekretorius“ nei „generalinis“, todėl savo pajėgų neturi ir žemėlapyje nestumdo“, – pabrėžė Linas Kojala.
Politologas taip pat priminė 2021 metų diplomatines pastangas. „2021 m., kalbėdamasis su Sergejumi Lavrovu, J. Stoltenbergas turėjo politinį mandatą mėginti rasti būdą išvengti didelio masto agresijos prieš Ukrainą“, – teigė L. Kojala.
Anot jo, pagrindinis tikslas buvo įtraukti Rusiją į dialogą. Taip siekta sumažinti įtampą ir išvengti karo eskalacijos.
D. Matulionis pasirodžiusią informaciją apie Stoltenbergą vadina dezinformacija
Pasirodžius informacijai, jog buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2021 m. neva buvo pasirengęs su Rusija aptarti Aljanso pajėgų išvedimą iš Rytų Europos ir „buferinės zonos“, apimančios Baltijos valstybes, sukūrimą, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tai vadina dezinformacija.
„Iš karto galiu pasakyti, kad tai yra eilinė dezinformacija (…) 2021 m. pabaigoje rusai iš tikrųjų pateikė tuos vadinamus ultimatumus tiek NATO, tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV), kur labai aiškiai išdėstė visus reikalavimus. Tie ultimatumai buvo tikrai patys grubiausi. Vienas iš jų aspektų būtent ir buvo išvesti visas sąjungininkų pajėgas iš naujų NATO narių, įstojusių po 1997 m. Tai reiškia, kad tai būtų palietę 12 valstybių“, – penktadienį LRT radijui sakė D. Matulionis.
„Tai buvo Rusijos ultimatumas. Jis buvo pateiktas mums, mes jį matėme. Apie tai net nebuvo diskusijos (…). Jis buvo griežtai atmestas“, – akcentavo jis.
Požiūrį į Rusiją formavo tėvas
J. Stoltenbergas savo memuaruose rašė, kad jo požiūrį į santykius su Rusija formavo jo tėvas ir buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras Torvaldas, kuris net Šaltojo karo metu skatino dialogą su Kremliumi.
Jensas Stoltenbergas ne kartą pabrėžė, kad Torvaldas ragino palaikyti dialogą su Rusija net ir tokiomis aplinkybėmis, kai dauguma sąjungininkų šios idėjos jau buvo atsisakę.
Memuarai taip pat aiškiau atskleidžia Norvegijos elito — ir šiuo atveju valdančiosios partijos, kuriai priklausė ir tėvas, ir sūnus — palankų nusiteikimą dialogui su Rusija.
J. Stoltenbergas su pasididžiavimu rašė, kaip jam pavyko skatinti dialogo su rusais tęstinumą NATO viduje net po Krymo aneksijos.
Vėliau šiuo klausimu jis pakeitė savo poziciją ir ėmė raginti sąjungininkus didinti karinę pagalbą.
Santykiai su D. Trumpu
Didelė memuarų dalis skirta santykiams su JAV prezidentui Donaldu Trumpu.
J. Stoltenbergas patvirtino, kad šalies pasitraukimo iš NATO grėsmė buvo reali: D. Trumpo patarėjai rimtai svarstė šį žingsnį, kuris per kelias dienas galėjo sugriauti Aljansą.
Nepaisant to, įvyko paradoksas: būtent D. Trumpo valdymo laikotarpiu JAV karinis buvimas Europoje padidėjo. Sąjungininkai taip pat pradėjo daugiau investuoti į gynybą.