Nuo rugpjūčio mėnesio Kursko operacija tebėra vienas iš Ukrainos kariuomenės prioritetų – taip ją, kartu su karinių objektų naikinimu giliai Rusijos teritorijoje, neseniai apibrėžė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Nors nuo pat greitojo puolimo Kurske pradžios buvo diskutuojama dėl jo tikslingumo – tiek tarp Vakarų karinių stebėtojų, tiek Ukrainoje. O. Syrskis ne kartą aiškino apie šios operacijos tikslus.
Jis įvardijo pagrindinius operacijos uždavinius – neleisti Rusijai pasinaudoti Kursko regionu kaip tramplinu naujam puolimui prieš Ukrainą ir nukreipti Rusijos pajėgų dėmesį nuo kitų krypčių.
Be to, Ukrainos pajėgos siekė sukurti saugią zoną, užkirsti kelią tarpvalstybiniam civilių objektų apšaudymui, paimti karo belaisvių ir pakelti Ukrainos karių bei tautos moralę.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas taip pat paaiškino, kad būtent operacija Kurske padėjo užkirsti kelią ir sužlugdyti Rusijos antžeminį puolimą Sumų regione, prie kurio Rusijos Federacija jau buvo sutelkusi savo pajėgas.
Tai prieš pat operacijos pusės metų sukaktį pabrėžė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, primindamas, kad puolimas Kursko srityje itin padėjo ir pačiai valstybei.
„Iš tiesų buvo didelė rizika, kad šiandien Sumų miestas, Charkivo miestas galėjo būti intensyviai apšaudomas, ar net iš dalies okupuotas. Ši operacija neabejotinai yra prevencinė, tai buvo labai protingas žingsnis, jis buvo netikėtas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pripažino, kad šiandien Sumai ir Charkivas nėra visiškai apsaugoti, nes į juos skrieja raketos ir sklendžiančios bombos.
„Tačiau mes sužlugdėme rusų planus surengti dar vieną puolimą iš mūsų šalies šiaurės“, – apibendrino prezidentas.
Pagrindinės Ukrainos pergalės
Strateginį Kursko operacijos rezultatą patvirtina ir Ukrainos kariniai ekspertai. Pavyzdžiui, generolas majoras Viktoras Nazarovas teigia, kad ši operacija buvo sėkminga.
„Jei lyginsime su 2023 m. kontrpuolimu, tai Kursko operacija buvo vykdoma pagal beveik visus karinio meno kanonus.
Buvo pasiektas netikėtumo veiksnys. Iki paskutinės dienos buvo laikomasi didžiausio slaptumo. Ji buvo netikėta priešui ne tik taktinių, bet ir operatyvinių pasekmių prasme“, – interviu BBC Ukraina patvirtino V. Nazarovas.
„Be to, tai atnešė premijų, susijusių su ginkluotųjų pajėgų įvaizdžiu ir atitinkamų politinių pranašumų. Ir, žinoma, tai turi įtakos ir priešo padėčiai“, – pridūrė jis.
Kursko operacijos mastą ir reikšmę taip pat atskleidžia kelios svarbiausios figūros, kurios tapo žinomos puolimo metu.
Per Ukrainos puolimą Rusija buvo priversta į Kursko sritį perkelti daugiau kaip 60 tūkst. karių.
38 tūkst. karių ir daugiau kaip 1 tūkst. vienetų technikos – tokius Rusijos nuostolius Kursko srityje nuo 2025 m. sausio pradžios paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
Kursko srityje buvo paimta į nelaisvę daugiau kaip 800 Rusijos kariškių, kurie leidžia Kyjivui pasinaudoti „mainų fondu“, leidžiančiu grąžinti į nelaisvę paimtus Ukrainos karius ir civilius.
Pasak O. Syrskio, tik 3–4 Ukrainos karininkai žinojo apie Kursko operacijos planavimą tuo metu, kai ji buvo pradėta 2024 m. rugpjūtį. Pasirengimas vyko itin slaptai. Žemesnieji karininkai apie savo užduočių detales buvo informuoti likus trims dienoms iki puolimo, eiliniai kariai – prieš dieną.
Dideli Šiaurės Korėjos karių nuostoliai
Kursko srityje kovojančios Šiaurės Korėjos pajėgos jau prarado iki 40 proc. savo kontingento, išsiųsto į Rusijos Federaciją.
2024 m. rudenį apie 11–12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių sustiprino Rusijos grupuotę Kursko srityje.
Tačiau, BBC duomenimis, nuo 2025 m. sausio vidurio Šiaurės Korėjos pajėgos neteko apie 4 tūkst. kariškių, iš kurių iki 1 tūkst. žuvo.
Taigi Pchenjamas jau prarado 33–40 proc. savo kontingento Kursko srityje, paskaičiavo JAV įsikūręs Karo studijų institutas. Kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės pranešė, kad šiuos nuostolius padidino Šiaurės Korėjos karių „neorganizuotumas ir sutelktumo stoka“.
Priduriama, kad Šiaurės Korėjos kariai šiuo metu yra faktiškai pasitraukę iš fronto linijos. Tačiau Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas komentare „The War Zone“ teigė, kad Kursko srityje tebėra dislokuota apie 8 tūkst. Pchenjano karių.
Šiuo metu bandoma įvertinti, ar jie iš tikrųjų išvedami, ar jų aktyvumas sumažėjo tik kelioms dienoms.
Be to, šių metų sausio 31 d. per sėkmingą Ukrainos gynybos pajėgų smūgį Rusijos vadavietei Rylske žuvo dešimtys Rusijos ir Šiaurės Korėjos karininkų.
Greitas proveržis
Per pirmąjį Kursko operacijos mėnesį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko užimti didesnį teritorijų kiekį, nei rusams per beveik metus trukusį puolimą Rytų Ukrainoje.
Po pusės metų puolimo Kurske skaičiai pasikeitė – Ukraina prarado dalį užimtų teritorijų, o rusai toliau lėtai, bet užtikrintai žengia į priekį Donbase. Vis dėlto nuo 2025 m. vasario mėnesio Sudžos miestą vis dar kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.
Didžiausia gynybos pajėgų kontroliuojama teritorija Kursko srityje buvo apie 1376 kv. km, tačiau iki 2024 m. rudens pabaigos šis plotas sumažėjo iki maždaug 800 kv. km.
Nuo 2024 m. vasario 4 d. Ukrainos vis dar kontroliuojamų Rusijos teritorijų plotas yra apie 428 kv. km.
Parengta pagal „New Voice Ukraine“ inf.
