Tiksliai nežinoma, kaip tai bus pasiekta, rašo „The Independent“. D. Trumpas teigė, kad taip yra todėl, jog viešas kalbėjimas apie jo planus pakenktų jo derybinėms pozicijoms. Kita vertus, jo oponentai sako, kad tokie pareiškimai yra „plano nebuvimo priedanga“.
Nors tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiek Rusijos valdovas Vladimiras Putinas yra sakę, kad yra pasirengę dialogui su D. Trumpu, abi šalys turi savo vizijas, kaip pasiekti taiką. Ir taikos susitarimas gali būti nepasiekiamas, rašo leidinys. Autoriai išanalizavo pagrindinius veiksnius, darančius įtaką situacijai.
Rusijos ekonominė būklė
Autoriai priminė, kaip D. Trumpas pagrasino Rusijai: jei ji nesiims veiksmų karui nutraukti, JAV įves sankcijas ir muitus viskam, ką Rusija parduoda Jungtinėms Valstijoms ir kitoms šalims partnerėms. Tai, kad JAV prezidentas, garsėjantis polinkiu sudaryti sandorius, daugiausia dėmesio skiria JAV finansinės galios panaudojimui karui užbaigti, nestebina. Tačiau neaišku, ar jam pavyks tai padaryti.
„Atrodo, kad Rusijos ekonomika per karą atlaikė didžiausią Vakarų sankcijų naštą, nors ilgalaikės pasekmės, kai ekonomikai sudaromos karo sąlygos, gali pasirodyti pavojingos. Tačiau papildomas D. Trumpo spaudimas, esant ypač agresyviam sankcijų paketui paskutinėmis Joe Bideno kadencijos dienomis, gali priversti V. Putiną atidžiau pagalvoti“, – teigiama straipsnyje.
Kiekviena pusė turi savo reikalavimus
Maskva teigė, kad ji nenori matyti NATO pajėgų Ukrainoje. Iš tiesų diktatorius V. Putinas tvirtino, kad jo invaziją į Ukrainą „sukėlė“ NATO bandymas plėstis Rusijos link.
Tuo pat metu Ukrainos vadovas „gali būti pasirengęs sutikti su tam tikros teritorijos praradimu, tačiau vargu ar atsisakys žemės, kurios dabar nekontroliuoja Rusija“. Tai apima daugumą iš keturių regionų, į kuriuos „pretenduoja“ V. Putinas. Taip pat Kremliaus šeimininkas nenorės matyti Ukrainos karių Rusijos Kursko srityje.
Be to, Rusijos kariai pamažu žengia į priekį Ukrainos fronte, nors ir patiria daug nuostolių. Galima svarstyti – tai kodėl V. Putinas turėtų atitraukti savo pajėgas, jei jos patiria sėkmę. Tikėtina, kad tai bus labiausiai ginčytinas klausimas, rašo leidinys.
Ankstesnė „taikos“ su Rusija patirtis
Ankstesni susitarimai dėl karo veiksmų nutraukimo 2014 ir 2015 m., Rusijai pirmą kartą įsiveržus į Ukrainą, žlugo, kaip ir daugelis kitų bandymų.
„Vyrauja plačiai paplitusi nuomonė, kad V. Putinu negalima pasitikėti kalbant apie paliaubų laikymąsi. Visai įmanoma, kad jis tiesiog pasinaudos karo veiksmų pertrauka, kad pailsėtų prieš naują invaziją, – rašo "The Independent“.
Ukraina teigia, kad ji galėtų atgrasyti Rusiją nuo naujo puolimo prisijungdama prie NATO. Tačiau tokį kelią D. Trumpas atmeta. Kyjivas taip pat siekia saugumo garantijų iš JAV, teigdamas, kad vien Europos garantijų nepakanka.
V. Zelenskis taip pat paragino D. Trumpą suteikti Ukrainai daugiau ginklų, tačiau paskolų forma. Manoma, kad naujasis JAV prezidentas pritars maždaug 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto atblokavimui, siekiant šiomis lėšomis apginkluoti Ukrainą.
Rusijos aljansas su Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja
Svarbiausias skirtumas tarp D. Trumpo pirmosios ir antrosios kadencijos užsienio politikos formavimo požiūriu yra Jungtinėms Valstijoms priešiškų šalių tarpusavio ryšiai. Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja yra labiau nei bet kada susivienijusios.
Šios šalys padeda viena kitai išvengti sankcijų. Jos taip pat remia viena kitos karus ir siekia pašalinti kitas šalis iš JAV vadovaujamų Vakarų įtakos.
„D. Trumpas gali bandyti nutraukti šiuos aljansus, kad pristabdytų paramą Rusijos karui, arba jis gali spausti šias sąjungininkes, kad šios nustotų finansuoti V. Putiną“, – teigia autoriai.
Parengta pagal „Unian“ inf.
