Kaip penktadienį paskelbtame pranešime pabrėžė ISW analitikai, pagrindinė V. Putino žinia buvo pasakyti rusams, kad karas prieš Ukrainą bus tęsiamas. Jis leido suprasti, kad vargu ar dalyvaus derybose, ir pakartojo esąs įsitikinęs, kad karas Ukrainoje yra tik jo karo prieš Vakarus dalis.
Per televiziją transliuotame interviu Kremliaus žurnalistui Pavelui Zarubinui V. Putinas teigė, kad yra pasirengęs derėtis „Ukrainos klausimu“ ir laukia signalų iš JAV, tačiau 2022 m. Ukrainos prezidento dekretas, skelbiantis, kad su V. Putinu „neįmanoma derėtis“, yra didelė kliūtis taikos deryboms.
V. Putinas melagingai tvirtino, kad Ukraina ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis nesuinteresuoti taikos derybomis ir kad Rusijai ir Ukrainai neįmanoma aptarti „nieko rimto“, kai galioja šis dekretas.
Rusijos lyderis teigė, kad bet kokie taikos susitarimai, kurie bus sudaryti kaip Rusijos ir Ukrainos derybų rezultatas, kol Ukraina nepanaikino 2022 m. dekreto, bus „neteisėti“, ir tvirtino, kad Vakarai turi priversti V. Zelenskį panaikinti 2022 m. dekretą.
V. Putinas taip pat dar kartą suabejojo V. Zelenskio, kaip dabartinio Ukrainos prezidento, teisėtumu ir užsiminė, kad JAV prezidentas D. Trumpas dėl Ukrainos likimo turėtų derėtis tik su V. Putinu, nes abu lyderiai gali „ramiai“ aptarti savo interesus.
Kremliaus šeimininkas jau anksčiau ragino Ukrainą atšaukti 2022 m. dekretą, tačiau intensyvus V. Putino dėmesys dekretui per sausio 24 d. interviu žymi dar vieną bandymą nukreipti dėmesį nuo jo nenoro dalyvauti taikos derybose, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje, rašo ISW.
„Tikėtina, kad V. Putinas pasinaudojo interviu per valstybinę televiziją, norėdamas duoti visuomenei suprasti, kad artimiausiu metu Rusija vargu ar dalyvaus derybose ir kad karas vargu ar greitai baigsis“, – V. Putino pasisakymus įvertino ISW analitikai.
Be to, instituto ekspertai pabrėžė, kad V. Putinas ketino pasinaudoti šiuo interviu siekdamas paveikti elitą, kuris nori, kad karas baigtųsi. Jo žinia turėjo jiems aiškiai parodyti, kad greito kelio į taiką nebus.
Šis pareiškimas dar kartą byloja apie V. Putino požiūrį, kad Ukraina yra Vakarų marionetė ir kad karas yra pasaulinės konfrontacijos tarp didžiųjų valstybių dalis.
Taip pat Rusijos vadovas išreiškė nuomonę, kad derybos dėl karo Ukrainoje gali vykti tik tarp JAV ir Rusijos, nedalyvaujant Ukrainai, pabrėžė analitikai.
ISW pridūrė, kad interviu metu V. Putinas bandė save pozicionuoti kaip lygiavertį JAV prezidentui D. Trumpui, o Rusiją – kaip didžiąją galybę.
Tuo metu Kyjivas penktadienį savo ruožtu perspėjo dėl JAV ir Rusijos derybų dėl karo Ukrainoje neįtraukiant jo ir Europos.
„Jis (V. Putinas) nori derėtis dėl Europos likimo be Europos. Jis nori kalbėtis apie Ukrainą be Ukrainos, – tinkle „Telegram“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. – To nebus. V. Putinas turi grįžti į realybę, antraip jis bus sugrąžintas. Šiuolaikiniame pasaulyje viskas veikia ne taip.“
Dėl beveik trejus metus Ukrainoje verdančio karo Rusijos ir JAV santykiai pasiekė žemiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų.
D. Trumpas, kuris pirmadienį buvo prisaikdintas JAV prezidentu, šį karą yra pavadinęs „absurdišku“ ir pagrasinęs Rusijai griežtesnėmis ekonominėmis sankcijomis, jei ši nesutiks nutraukti savo puolimo. „Jei jie greitai nesureguliuos šio karo, aš įvesiu Rusijai didžiulius muitus, didžiulius mokesčius ir dideles sankcijas“, – ketvirtadienį duodamas interviu stočiai „Fox News“ sakė respublikonas.
Tą pačią dieną kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose D. Trumpas pareiškė, kad paprašys Saudo Arabijos ir OPEC sumažinti naftos kainas. „Jei kaina sumažėtų, Rusijos ir Ukrainos karas baigtųsi iškart“, – tikino jis.
