„Nematome čia nieko naujo“, – ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praėjus dienai po to, kai D. Trumpas pasisakė savo socialiniame tinkle „Truth Social“ ir perspėjo, kad būtų pasirengęs didinti ekonominį spaudimą Maskvai po to, kai po jos invazijos į Ukrainą prieš beveik trejus metus buvo pritaikyta daugybė sankcijų.
V. Putino artimiausia aplinka turi pagrindo laikyti D. Trumpo grasinimą tuščiu, rašo WSJ: „Nors karas išsekino šalies išteklius ir darbo jėgą, Kremlius mano, kad sėkmingai atsilaikė prieš sankcijas ir kad Maskva yra pajėgi atlaikyti dar bent metus karo, o rusai ir toliau registruojasi tarnauti fronto linijoje.“
Rusijos ekonomikoje pastebimi tam tikri su stresu susiję įtrūkimai, jai stengiantis išsilaikyti ant tolygaus pagrindo, kai infliacija ją smaugia, į šalies gynybos pramonę nukreipiant milijardus dolerių. Rusų skatinimas registruotis ir išmokos žuvusiųjų ar sužeistųjų šeimoms daro žalą šalies biudžetui. Vakarų pareigūnai teigia, kad Rusija Ukrainoje patyrė apie 700 tūkst. aukų (žuvusių ir sužeistų).
Tačiau, nors Rusija netenka pinigų ir vyrų, analitikai teigia, kad kol kas ji turi pakankamai ir vieno, ir kito, kad galėtų tęsti kovą, ir turi pranašumą, rašo WSJ. Rusijos pajėgos pamažu veržiasi per Ukrainą į vakarus, keldamos grėsmę miestams ir miesteliams, kurie yra svarbūs Ukrainos kariuomenės logistikos centrai. Dabar jos kontroliuoja beveik penktadalį šalies teritorijos.
„Turime disbalansą ir infliaciją, tačiau ji nėra tokia ūmi, kad būtų galima reikalauti nutraukti visus karo veiksmus“, – sakė Maskvoje įsikūrusios Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Vasilijus Kašinas. „Esame pajėgūs tęsti savo reikalavimus... ir jei Ukrainos gynyba ir toliau žlugs kaip dabar, kitai pusei būtų išmintingiau sutikti su mūsų sąlygomis“, – dėstė jis.
Kadangi dar vienas JAV pagalbos Ukrainai paketas nebegali būti svarstomas, D. Trumpo perspėjimas, atrodo, yra per menkas, kad priverstų pakeisti pagrindinius Rusijos reikalavimus, tarp kurių yra faktinis jų iškovotų žemių pripažinimas, NATO ir Ukrainos ryšių nutraukimas ir gerokai sumažinta Ukrainos kariuomenė.
Kremlius veikiau linkęs laikyti D. Trumpo pareiškimą „Truth Social“ ne pačių derybų dalimi, o pozavimu prieš bet kokias derybas, ir vis dar laukia rimtesnės Vašingtono uvertiūros.
„Mes išliekame atviri dialogui, – sakė D. Peskovas. – Prezidentas V. Putinas ne kartą tai sakė.“
Kai kurie Rusijos pareigūnai išreiškė atsargų optimizmą po D. Trumpo pergalės lapkritį vykusiuose JAV prezidento rinkimuose. Pasak analitikų, V. Putinas siekė surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su D. Trumpu, kuriame abu lyderiai galėtų susitarti dėl Maskvai palankaus susitarimo, atmesdami Ukrainos vadovybę, kurią jis atmetė kaip neteisėtą.
Tuo tarpu Kyjivas pripažino, kad susigrąžinti visas per karą Rusijai pralaimėtas teritorijas yra nerealus tikslas, tačiau prašo saugumo garantijų, kurios neleistų Rusijai po paliaubų pergrupuoti pajėgų ir vėl ją pulti. Rusija pareiškė, kad Ukraina turi atsižvelgti į „naujas teritorines realijas“, iš esmės visam laikui atsisakydama mūšyje prarastų žemių.
Analitikai teigia, kad, plačiau vertinant jau metus trunkančią viešą JAV, Ukrainos ir Rusijos pareigūnų priešpriešą, V. Putinas naujausią D. Trumpo perspėjimą greičiausiai laikys tik naujojo JAV prezidento gudrybe, kuria jis siekia sustiprinti savo bazę ir pademonstruoti griežtą poziciją, kurią jis žadėjo JAV priešininkų atžvilgiu.
„V. Putinas šiuos pareiškimus vertina kaip politinio žaidimo dalį. Jis nežiūri į juos rimtai“, – WSJ sakė Paryžiuje gyvenanti politologė Tatjana Stanovaja, palaikanti ryšius su Kremliui artimais žmonėmis. „Jis pasirengęs bet kokiam scenarijui ir neturi iliuzijų, kad susitarimas bus pasiektas greitai“, – pridūrė ji.
T. Stanovaja teigia, kad įtampa Rusijos ekonomikai, nors ir kelia susirūpinimą V. Putinui, turės mažai įtakos jo skaičiavimams Ukrainos atžvilgiu. Rusijos prezidentui, kuris valdžioje yra jau 25 metus, šis karas yra istorinė galimybė suvienyti dvi stačiatikių krikščionių šalis ir sustabdyti tai, ką jis ilgą laiką smerkė kaip šliaužiančią Vakarų ekspansiją į Rusijos kiemą.
Prieš įsiverždama į Ukrainą 2022 m. vasarį Rusija iškėlė keletą nerealių reikalavimų, kuriuos Vakarai atmetė, įskaitant NATO išstūmimą iš Rytų Europos ir Vakarų pažadą, kad Ukraina niekada netaps karinio bloko nare.
Šiuo metu V. Putino palaikomame plataus užmojo susitarime yra tos ankstesnės vizijos elementų. Pasak T. Stanovajos, Rusijos lyderiui idealus scenarijus apimtų platų geopolitinį susitarimą, panašų į tą, dėl kurio Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Jaltoje (Kryme) susitarė Jungtinės Karalystės, JAV ir Sovietų Sąjungos vadovai ir kuris numatė pokarinį Rytų Europos pertvarkymą į sovietų ir Vakarų įtakos sferas.
„Žinoma, V. Putinas nori nutraukti karą, bet jis nori, kad tai vyktų tik Rusijos sąlygomis, – sakė T. Stanovaja. – Karas Ukrainoje yra būdas atvesti Vakarus prie derybų stalo dėl Jaltos 2.0.“
Taikos sutarties projektas, kurį 2022 m. balandį Stambule parengė Rusijos ir Ukrainos derybininkai, rodo, kokio susitarimo gali siekti V. Putinas.
Pagal šį projektą Ukraina faktiškai būtų paversta iškastruota valstybe, nuolat pažeidžiama Rusijos karinės agresijos, šaliai būtų uždrausta apsiginkluoti su Vakarų parama, o Krymas, kurį Rusija 2014 m. aneksavo iš Ukrainos, liktų Maskvos kontroliuojamas. V. Putinas Stambulo formulę nurodė kaip derybų dėl Ukrainos pagrindą.
D. Trumpas savo ruožtu pripažino, kad karui užbaigti gali prireikti kur kas daugiau laiko, nei jis teigė rinkimų kampanijos metu, kai sakė, kad taiką pasieks per 24 valandas nuo grįžimo į Baltuosius rūmus. Po inauguracijos prezidentas pripažino, kad Ukraina „nori sudaryti sandorį“, o Rusija gali jo nesudaryti.
Politikos analitikai mano, kad D. Trumpo grasinimas naujomis sankcijomis atspindi jo suvokimą, kad susitarimas gali užtrukti – taip pat gali dar labiau atitraukti Rusiją nuo derybų stalo.
„Rusai visada nori, kad su jais būtų kalbama tiesiogiai. Kremlių jau per pirmąją kadenciją erzino jo pranešimų stilius“, – WSJ sakė ne pelno siekiančios organizacijos „International Crisis Group“, užsiimančios konfliktų prevencija ir sprendimu, Rusijos analitikas Olegas Ignatovas. – Taip su rusais elgtis negalima.“
Parengta pagal „The Wall Street Journal“ inf.
